„Per pirmadienį vykusias derybos, kuriose Baltarusijai atstovavo vicepremjeras Igoris Liašenka, pasiektas susitarimas dėl naftos užteršimo padarytų nuostolių kompensavimo principų ir metodikos“, – teigiama pranešime.
Rusijos vicepremjero Dmitrijaus Kozako atstovas patvirtino, jog „pasiektas esminis susitarimas dėl naftos užteršimo nuostolių kompensavimo būdų“.
„Družba“ naftotiekių sistema, kuria Rusija naftą tiekia daliai Europos valstybių – 40-50 mln. tonų per metus apimtimis, praėjusių metų balandžio trečiąjį dešimtadienį atsidūrė tarptautinio skandalo centre, joje aptikus didelę koncentraciją dichloretano – toksiškos, stiprų korozijos poveikį turinčios medžiagos.
Tai paaiškėjus, Baltarusija sustabdė naftotiekį iš Rusijos, smarkiai sumažino savo naftos perdirbimo įmonių pajėgumus, siekdama išvengti jų įrengimų sugadinimo, tačiau vėliau dalį jų teko remontuoti ar keisti. Baltarusijai teko laikinai stabdyti naftos produktų eksportą, kuris formuoja svarą valstybės biudžeto įplaukų dalį.
Užterštą rusišką naftą, kurios į Baltarusiją buvo patekę apie 1,3 mln. tonų, atsisakė priimti Ukraina, kurią kerta „Družba“ atšaka į Vengriją, Slovakiją ir Čekiją, taip pat Lenkija, per kurią rusišką žaliavą gauna ir kai kurios Vokietijos perdirbimo gamyklos.
Kokybės standartus atitinkanti nafta „Družba“ rezervine gija į Baltarusijos naftos perdirbimo įmones pradėta tiekti gegužės pradžioje, švarios naftos eksportas Ukrainos kryptimi atnaujintas gegužės pabaigoje, Lenkijos – birželio pradžioje.
Didžioji dalis užterštos naftos buvo išpumpuota atgal į Rusiją vamzdynais ir išgabenta geležinkeliais.
