„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2020 08 19 /2020 08 26

Mokesčio už elektrą lengvata: valstybė išmokėjo 13 mln. eurų, beveik pusė iš jų – „Orlen Lietuvai“

Vadinamojo VIAP mokesčio už elektrą lengvata pasinaudojusiam verslui valstybė išmokėjo daugiau nei 13 milijonų eurų. Beveik 6 milijonai eurų iš šios sumos nukeliavo naftos koncernui „Orlen Lietuva“. Daugiau nei po milijoną gavo įmonės „Akmenės cementas“ ir „Roquette Amilina“.
„Orlen Lietuva“
„Orlen Lietuva“ / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Vadinamąjį VIAP mokestį, kuriuo skatinama žalioji energetika, moka visi Lietuvos elektros vartotojai. Pernai Vyriausybė galutinai patvirtino šio mokesčio už elektrą lengvatą verslui. Dabar dideli koncernai arba daug elektros suvartojančios įmonės iš valstybės gali susigrąžinti 85 proc. sumokėto mokesčio.

Duomenis apie valstybės pirmą kartą verslui sugrąžintas lėšas už 2019 metus antradienį paskelbė energijos išteklių birža „Baltpool“. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais 27-ioms įmonėms buvo išmokėta 13,1 milijono eurų.

Didžiausią sumą – 5,9 milijono eurų – gavo lenkų naftos koncernas „Orlen Lietuva“. 1,4 milijono eurų buvo išmokėta Panevėžio grūdų perdirbimo bendrovei „Roquette Amilina“. Dar 1,2 milijono eurų gavo cementą gaminanti įmonė „Akmenės cementas“.

KTU nuotr./Orlen Lietuva
KTU nuotr./Orlen Lietuva

849 tūkst. eurų buvo išmokėta bendrovei „Neo group“, 463 tūkst. eurų – įmonei „Retal Lithuania“, 460 tūkst. eurų – bendrovei „Lietpak“, 420 tūkst. eurų – įmonei „Plasta“.

Taip pat 389 tūkst. eurų gavo įmonė „Grigeo“, 268 tūkst. eurų – bendrovė „Orion Global PET“, 267 tūkst. eurų – įmonė „Putokšnis“. Dar keliolika įmonių gavo smulkesnes sumas. Visas įmones, gavusias valstybės lėšas, galite pamatyti čia.

Šia VIAP mokesčio lengvata pasinaudoti įmonės gali tik tada, jei nėra valstybei įsiskolinusios už elektrą. Norėdamos pasinaudoti lengvata, bendrovės iki šių metų vidurio turėjo grąžinti visas skolas.

Anksčiau „Orlen Lietuva“ tokią skolą turėjo. Taip pat valstybei yra įsiskolinusios ir kelios kitos didelės įmonės: „Achema“ bei „Lifosa“. Šios trys bendrovės dalies mokesčio už savo pasigamintą elektrą savavališkai nemokėjo nuo 2011-ųjų. Šios skolos ginčijamos teismuose.

Per devynerius metus „Orlen Lietuva“ buvo sukaupusi 13,1 mln. eurų skolą, „Achemos“ skola siekia 11,6 mln. eurų, „Lifosos“ – 11,4 mln. eurų.

Šių metų birželį „Orlen Lietuva“ valstybei sumokėjo savo milijoninį įsiskolinimą ir taip gavo teisę pasinaudoti lengvata bei iš valstybės susigrąžinti lėšas. Kitos dvi milijoninius įsiskolinimus turinčios bendrovės savo skolų kol kas negrąžino, taigi, pagal įstatymą, ir į lengvatą pretenduoti negali.

„ORLEN Lietuva“ nuotr./„ORLEN Lietuva“ gamykloje viešėjo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis
„ORLEN Lietuva“ nuotr./„ORLEN Lietuva“ gamykloje viešėjo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis

Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau sakė, kad ši lengvata buvo sukurta visoms Lietuvos įmonėms ir nėra išskirtinai naudinga „Orlen Lietuvai“.

„Šis sprendimas leis įmonėms išlikti konkurencingesnėms, energetiškai efektyvesnėms, sutaupytus pinigus investuoti į plėtrą bei padarys Lietuvą patrauklesne šalimi naujoms investicijoms. Jis niekaip nėra nukreiptas tik į sąlygų bendrovei „Orlen Lietuva“ gerinimą“, – anksčiau lengvatos sukūrimą komentavo S.Skvernelis.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas taip pat teigė, kad šia lengvata buvo siekiama gerinti investicinę ir verslo aplinką.

Vyriausybės sprendimai

Primename, kad pernai 15min tyrimas skelbė, jog ši Vyriausybė priėmė ne vieną Lenkijos naftos koncernui „Orlen Lietuva“ naudingą sprendimą. Koncernas gavo milijoninių nuolaidų, lengvatų ir valstybės užsakymų, kurių sąlygos buvo pritaikytos pagal šio koncerno prašymus.

Po šių sprendimų „Orlen Lietuva“ parėmė S.Skvernelio aplinkos verslininkų krepšinio klubus.

O šių metų pradžioje S.Skvernelio žmona Silvija Skvernelė įsidarbino „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle „Orlen Baltics retail“.

„Orlen Lietuva“: logiška, kad sugrąžintų lėšų dalis didžiausia

Atnaujinta 2020-08-26. „Orlen Lietuva“ trečiadienį išplatino pranešimą spaudai apie VIAP mokesčio lengvatą. Pranešime akcentuojama, kad bendrovė yra didžiausia šalies mokesčių mokėtoja, viena iš didžiausių darbdavių ir daugiausiai produkcijos eksportuojančių Lietuvos įmonių. Jos veikla svarbi tiek šalies ekonomikai, tiek viso regiono energetinio saugumo užtikrinimui.

„Nuo 2011 m. iki šių metų liepos pabaigos bendrovė sumokėjo daugiau nei 104 milijonų EUR VIAP mokesčio. VIAP lėšų administratoriaus „Baltpool“ skelbiamos 2019 m. ataskaitos duomenis „Orlen Lietuva“ yra didžiausia elektros energijos vartotoja šalyje, suvartojusi beveik tiek pat elektros energijos (45 %) kaip visi likę prie perdavimo tinklo prijungti vartotojai ir gamintojai kartu sudėjus.

Atitinkamai, „Orlen Lietuva“ yra ir didžiausia VIAP mokėtoja šalyje. Todėl logiška, jog iš 27 šalies bendrovių, kurioms lėšų administratorius „Baltpool“ šiais metais atliko VIAP kainos dalies grąžinimus, „Orlen Lietuvai“ sugrąžinta VIAP mokesčio dalis – didžiausia“, – rašoma įmonės pranešime spaudai.

„Orlen Lietuva“ pažymėjo, kad mokėjo didžiąją dalį VIAP mokesčio ir sulaikė tik vadinamojo gamintojo VIAP mokėjimus – už elektros energiją, kurią bendrovė pati pasigamino ir suvartojo. Todėl, atitinkamai, vadinamoji skola, sudarė nedidelę dalį sumokėtos sumos.

„Nepriemoka už VIAP susidarė ginant savo teises ir interesus po akivaizdžiai ES teisės aktus pažeidžiančiu būdu įvestų VIAP mokesčio pakeitimų, itin išplečiant VIAP apimtį. <...> „Orlen Lietuva“ kartu su kitais Lietuvos ūkio subjektais gynė savo teisėtus interesus ir, inicijuodama teisinius procesus Europos Sąjungos ir nacionalinėse institucijose, siekė užtikrinti, kad didžiulės lėšos už VIAP būtų renkamos teisėtai ir pagrįstai“, – savo pranešime teigė bendrovė.

„Orlen Lietuva“ neigė, kad Vyriausybės sprendimai ir VIAP lengvata buvo iskirtinai naudinga jų bendrovei. Pasak įmonės, tokios lengvatos taikomos ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Naftos koncerno teigimu, tokia priemonė yra aktuali visoms daug elektros suvartojančioms įmonėms bei paskatins verslą lėšas investuoti į energijos taupymą, plėtrą ir konkurencingumo stiprinimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs