Mokestis už atliekų tvarkymą Vilniuje didės: 2018 m. nesurinkta daugiau nei 2 mln. eurų

Pernai gegužės 1 d. pradėjusi veikti naujoji atliekų surinkimo tvarka Vilniuje sukėlė sumaišties. Iš pradžių vežėjai nespėjo vežti šiukšlių, paskui pasiskaičiavę išlaidas nusprendė, kad jiems mokama per mažai, ir dvi iš trijų bendrovių nutraukė sutartis su savivaldybe. Aiškėja, kad mokesčiai gyventojams sumažėjo greičiausiai tik laikinai, nes pernai nesurinkta daugiau nei 2 mln. eurų rinkliavos.
Atliekų konteineriai Vilniaus gatvėje antradienį popiet
Atliekų konteineriai Vilniuje / 15min skaitytojo nuotr.

Tai paaiškėjo iš 15min pasiekusio dokumento – pasitarimo dėl biudžeto lėšų skyrimo atsiskaitymams už atliekų tvarkymą protokolo. Jame savivaldybės administracijos atstovai svarstė skirti papildomų pinigų iš biudžeto, nes nesurenkama 2018 m. planuota vietinė rinkliava.

Planavo 10,7 mln. eurų, surinko 8,6 mln. eurų

O planas buvo toks: už 8 mėnesius tikėtasi surinkti 10,7 mln. eurų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau iki pernai metų pabaigos surinkta tik 8,6 mln. eurų (82 proc.), tad 2,1 mln. eurų vilniečiai nesumokėjo, todėl ištuštėjo atliekų surinkimo sistemą koordinuojančios savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų surinkimo administratorius“ (VASA) sąskaita. Sausio viduryje trūko beveik 69 tūkst. eurų sumokėti atliekų vežėjams už lapkričio mėnesį ir 166,6 tūkst. eurų VASA išlaikymui.

Teigiama, kad skolas iš tų, kurie už paslaugą 2018-aisiais vis dar nesumokėjo, tikimasi išsireikalauti, tačiau šis procesas ilgas, o pinigų reikia dabar – kad nesustotų atliekų tvarkymas Vilniaus mieste.

Už 8 mėnesius tikėtasi surinkti 10,7 mln. eurų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, tačiau surinkta tik 8,6 mln. eurų.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis ramina, kad šiukšlės bus toliau vežamos pagal nustatytą tvarką, nes su vežėjais jau atsiskaityta už praėjusius metus, o likusią skolą ketinama grąžinti patvirtinus šių metų biudžetą. Tačiau problemos neneigia.

Problemų kilo jau kuriant naująją tvarką, nes savivaldybės turimi duomenys apie nekilnojamąjį turtą, pagal kuriuos vėliau formuotos sąskaitos, nebuvo itin tikslūs. Tad iš pradžių suskaičiuota, jog iš visų rinkliavos mokėtojų bus surinkta 19 mln. eurų. Būtent orientuojantis į šį skaičių ir vyko vežėjų konkursai, toks apskaičiuotas metinis poreikis, tačiau 2018 m. pradžioje, kai VASA jau ėmėsi dėlioti konkrečias sąskaitas konkretiems klientams, paaiškėjo, kad gaunama suma gerokai kuklesnė – tik 13 mln. eurų per metus. Už aštuonis mėnesius VASA tikėjosi gauti minėtus 10,7 mln. eurų.

Dalis vis dar nesumokėjusių greičiausia gali nurodyti objektyvias priežastis. Tarkim, anksčiau niekada už atliekų išvežimą sodo sklype nemokėję vilniečiai ir dabar pamiršo tai padaryti. Nesusimokėjo ir dalis verslo subjektų. Tačiau skolininkų turi visos paslaugas teikiančios bendrovės, atrodytų, nieko stebėtino ir šiuo atveju.

15min skaitytojo nuotr./Perpildyti konteineriai
15min skaitytojo nuotr./Perpildyti konteineriai

Sąskaitos keisis?

Tik tiek, kad ši situacija gali lemti didesnes sąskaitas už komunalinių atliekų išvežimą pirmąjį 2019-ųjų metų pusmetį. Nuo antrojo pusmečio dalį rinkliavos lems surenkamų atliekų kiekis iš konkretaus namo.

Atliekų tvarkymo sistemą tvarkančių Vilniaus savivaldybės specialistų galvose jau sukasi pokyčių planai: galvojama sujungti VASA su „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centru“ (VAATC), bent jau dalį paslaugų galėtų teikti specialus skyrius jame. Kitas paslaugas galbūt savivaldybė pirktų iš kitų rinkos dalyvių.

Šiuo metu VASA eksploatacinės išlaidos per metus siekia apie 2 mln. eurų iš tų 19 mln., kurie buvo suskaičiuoti kaip reikalinga suma visai sistemai per metus. Suma didelė, o tarpininko ir prižiūrėtojo vaidmenį atliekanti įmonė daug kam neatrodo labai reikalinga.

Šį savivaldybės įmonė įkurta dar 2016 metais, tuomet pradėjo direktoriauti Rimantas Juknevičius, o savivaldybės administracijai dar vadovavo buvusi direktorė Alma Vaitkunskienė, su atliekų surinkimu susijusius klausimus kuravo konservatorių deleguotas jos pavaduotojas Arvydas Darulis. Sutartys su atliekų vežėjais pasirašytos irgi tokiu keistu laiku Vilniaus savivaldybėje: tarp dviejų tarybos posėdžių 2017 metų spalį, kai viename nepavyko, o kitame jau pavyko direktorę A.Vaitkunskienę atleisti.

Luko Balandžio / 15min nuotr./ Rimantas Juknevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./ Rimantas Juknevičius

„Visoje šitoje sistemoje labiausiai nukenčia vežėjai. Jie kasdien turi dirbti, stengiasi teikti paslaugą, nors iš vienos pusės jiems neužtikrina pajamų Pakuočių tvarkymo organizacija, kurią tarsi turėtų prižiūrėti Aplinkos ministerija, iš kitos pusės mes irgi turime šiek tiek problemų. Šiuo metu visus atliekų infrastruktūrai kurti numatytus resursus sudėsime į sistemos palaikymą. Be to, greičiausia reikės skolintis pinigų, kuriuos vėliau padengsime iš didesnės rinkliavos“, – apie laikinus sprendimo būdus sakė P.Poderskis.

Su skolininkais turėtų dirbti antstoliai, tačiau šis procesas greičiausia nusikels į pavasarį, jau po rinkimų.

Atliekų surinkimo tvarka Vilniuje pasikeitė nuo 2018 m. gegužės 1 d. Tuomet savivaldybė paskelbė reikalausianti už paslaugą mokėti visiems, kurie realiai sukaupia didesnį ar mažesnį šiukšlių kiekį. Skelbta, kad iki tol net apie trečdalis sostinės gyventojų už atliekų išvežimą nemokėjo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis