Vilniuje vykusioje energetinių resursų valdymo konferencijoje mokslininkai pristatė savo tyrimus ir siūlymus, kokiu būdu viešasis sektorius ir gyvenamųjų namų savininkai galėtų efektyviau valdyti pastatų šilumos, elektros ir kitus resursus. Konferenciją organizavo bendrovė „Mano būstas“ kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU).
Energetikos ekspertas, VGTU energetikos mokslų daktaras Romanas Savickas tvirtina, kad itin svarbu tiksliai įvertinti kiekvieno pastato savybes ir tik po to imtis priemonių energetiniam pastato efektyvumui gerinti. Mokslininko manymu, šiuo metu naudojamas pastatų sertifikavimo metodas pagal 7 klases (nuo A iki G) nėra pakankamai išsamus, nes tai tėra teorinis modelis, o pastatas faktiškai gali naudoti visiškai kitokį energijos kiekį.
Norint tinkamai parinkti būdą ir priemones pastato energetiniam efektyvumui pagerinti, tarkime, per renovaciją, būtina atlikti ne tik teorinius vertinimus, bet ir praktiškai pažvelgti į suvartojamos šilumos kiekius, – pasakojo Romanas Savickas.
„Norint tinkamai parinkti būdą ir priemones pastato energetiniam efektyvumui pagerinti, tarkime, per renovaciją, būtina atlikti ne tik teorinius vertinimus, bet ir praktiškai pažvelgti į suvartojamos šilumos kiekius. Tam nepakanka peržvelgti šildymo sąskaitas ar atlikti energetinį auditą. Reikalingas atskiras efektyvus vertinimas, parodantis faktinį energijos sunaudojimą pastate. Aš siūlau pastatus suskirstyti į 15 faktinio energijos vartojimo klasių“, – pasakojo R.Savickas.
Pasak jo, tokiu būdu galima bus palyginti vienos klasės pastatus tarpusavyje ir tokiu būdu nustatyti, kuriame pastate šilumos energija naudojama neūkiškai, o kuris tos pačios klasės pastatas tinkamai taupo šilumą.
„Pastatus prižiūrintiems specialistams mokslininkai pateikė įrodymus, kad sumažinti išlaidas šildymui galima tik tuomet, kai tiksliai žinoma, kokiuose pastatuose gyvename ir dirbame. Būtent todėl tokioje šalyje kaip Lietuva, kur esama daug nerenovuotų senų pastatų, būtina tiksliai įvertinti kiekvieno statinio energetines galimybes ir parinkti tinkamiausią būdą jam prižiūrėti“, – teigė „Mano būstas“ vadovas Vytautas Turonis.
VGTU mokslininkas palygino tos pačios klasės Vilniaus daugiabučius ir nustatė, kad nerenovuotas daugiaaukštis, įsidiegęs šilumos daliklius name ir vykdantis individualią apskaitą, per mėnesį už šildymą moka 100 litų mažiau nei toks pat namas, neturintis individualios apskaitos daliklių, t.y. nereguliuojantis šilumos kiekio name.
Profesionaliai prižiūrimo namo sąnaudos šildymui per metus yra mažesnės 40 tūkst. Lt negu namo, kurio šilumos punktas administruojamas pačių gyventojų.
Be to, R.Savickas pabrėžė, kad ne visų sovietmečiu statytų pastatų šilumos varža vienoda, todėl nepakanka vienodų sprendimo būdų seniems namams prižiūrėti ar juos renovuoti. Be to, namui prižiūrėti ir visiems rodikliams įvertinti būtinas profesionalus specialistas, kuris turi žinių ir geba tinkamai reguliuoti namo šilumos ūkį.
Kaip pavyzdį mokslininkas pateikė dviejų vienodų devynaukščių palyginimą: profesionaliai prižiūrimo namo sąnaudos šildymui per metus yra mažesnės 40 tūkst. Lt negu namo, kurio šilumos punktas administruojamas pačių gyventojų. Pasak R.Savicko, neretai gyventojai mano sutaupantys lėšų, nesamdydami profesionalių namo prižiūrėtojų, tačiau jo tyrimo duomenys rodo, kad tokiu būdu pastato gyventojai praranda keliasdešimt tūkstančių litų per kiekvieną šildymo sezoną.
R.Savickas teigia, kad norėdami sutaupyti šildymui gyventojai jau dabar, šiltuoju metų laiku, privalo įvertinti savo pastato energetinį efektyvumą ir kreiptis į profesionalus dėl priemonių, padėsiančių sumažinti šildymo išlaidas kitą sezoną.
