Vizito metu su Vokietijos Mukrano uosto vadovu Harm Sievers ir kitais atstovais aptariami Mukrano uostui tekę techniniai iššūkiai, dalijamasi patirtimi, kaip užtikrinamas bendradarbiavimas tarp Uosto direkcijos, privačių įmonių ir su jūrinėmis vėjo jėgainėmis susijusių projektų partnerių. Susipažįstama su uoste veikiančia vėjo jėgainių parko statybos baze.
Mukrano uostas yra įsikūręs didžiausioje Vokietijos saloje 430-ies hektarų plote. Uostas turi trumpiausias jungtis jūra su Švedija, Danija (Bornholmu), Suomija, Rusija ir Baltijos valstybėmis. Uostas yra atviroje jūroje, tai leidžia atplaukiantiems laivams lengvai pasiekti uostą, nereikalinga jokia teritorinė navigacija ar privaloma laivavedyba. Mukrano uostas yra vienintelis uostas Centrinėje Europoje, kuriame be standartinių vėžių yra bėgiai ir krovos įrenginiai, skirti Rusijos ir Suomijos plačiajai vėžei. Pastaraisiais metais šis uostas stipriai keičiasi ir vis sparčiau tampa įvairių naujų projektų jūroje aptarnavimo uostu.
700 MW vėjo jėgainių parko statybų Baltijos jūroje Lietuvoje pasirengimo etapas jau yra prasidėjęs. Investuotojai bus atrinkti konkurso būdu, o maždaug 30 kilometrų nuo kranto nutolusių vėjo jėgainių parką ketinama pastatyti iki 2030-ųjų.
Klaipėdos uoste taip pat jau duotas startas kurti infrastruktūrą, būtiną vėjo jėgainių parkui jūroje. Šių metų gegužę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Klasco“ pasirašė investicinę sutartį, pagal kurią bus vystoma uosto infrastruktūra, reikalinga planuojamai jūrinių vėjo elektrinių plėtrai. Investicijos į Smeltės pusiasalio infrastruktūrą gali siekti apie 27 mln. eurų.
