Vis daugiau kalbant apie energetinę Europos ir Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos, praėjusią savaitę buvo naujai prisiminta ir importuojamų energetinių išteklių Lietuvoje gamybos idėja.
Apie tai, kad Lietuva turi bent jau pradėti mąstyti apie gamtinių išteklių žvalgybą Lietuvoje bei padidinti naftos ar dujų išgavimą iš vietinių išteklių, šią savaitę užsiminė JAV veikiančio Ekonominio švietimo fondo prezidentas Žilvinas Šilėnas.
„Lietuva vis dar, tikiuosi, turi bent jau mažą naftos industriją. Vėlgi, jeigu mes esame tokiame visiškos Rusijos ekonominės blokados, karo fone, tai kiekvienas barelis, kiekvienas litras šitoje vietoje veikia“, – interviu „Žinių radijui“ komentavo Ž.Šilėnas.
Strategija dėl išgaunamų dujų neatrodo reali – daug diskusijų sukėlusi skalūnų dujų istorija užsibaigė, regis, galutinai. Nei Lietuvoje, nei Europoje tokių išteklių beveik neišgaunama, o geologai tvirtina, kad skalūnų dujos mūsų šalyje egzistuoja nebent formavimosi stadijoje.
O dėl naftos Ž.Šilėnas neklysta – Lietuvoje ją išgauna penkios įmonės. Tačiau nebloga kokybe pasižyminčios lietuviškos naftos yra nedaug, be to, šie kiekiai kasmet drastiškai mažėja.
Dar 2015 m. išgaunamos lietuviškos naftos kiekis siekė 90,4 tūkst. kubinių metrų per metus, o 2019 m. gamyba susitraukė iki 55,79 tūkst. kubinių metrų. Pernai išgauta jau tik 34,47 tūkst. kubinių metrų naftos – dar 10 proc. mažiau nei 2020 m.
Lietuvos geologijos tarnybos vyriausiasis patarėjas, geologas Jonas Satkūnas 15min sakė, kad kuo toliau, tuo telkiniuose esantį naftos likutį išgauti tampa brangiau. Naftos gavyba Lietuvoje gali netrukus visai sustoti.
„Jei tokiais tempais vyks gavyba, greičiausiai kalbame apie kelerius metus. Ketveri–penkeri metai ir naftos telkiniai bus uždarinėjami. Naudojamuose naftos telkiniuose likučių gavyba vis brangsta. Su nafta išgaunama vis daugiau sūraus vandens, o jį reikia vėl supumpuoti į žemės gelmes, į tą patį sluoksnį. Įsivaizduokime, kokios tai energetinės sąnaudos“, – 15min kalbėjo jis.
Tai, kad naftos gavyba gali sustoti jau per kelerius metus, patvirtina ir vienos iš tuo užsiimančių bendrovių „Minijos naftos“ projektų vadovas, geologas Ignas Vaičeliūnas.
Tiesa, sunku prognozuoti, kada tiksliai tai įvyks. „Turėtų greitai užsibaigti ir likti nulis. Bet tas ėjimas į nulį yra ištęstas laike, gavyba vis mažės ir mažės. Viskas priklauso nuo kainos – jei kaina bus tokia aukšta kaip dabar, gavyba tęsis ilgiau“, – 15min sakė pašnekovas.
„Jeigu nieko nedarysime – metai ar kiti ir naftos gavyba sustos visiškai“, – pridūrė jis.
Nauji telkiniai greičiausiai nebus eksploatuojami
Lietuvos geologijos tarnyba skelbia, kad iš viso išgaunamųjų naftos išteklių likutis 2021 m. pradžioje siekė 2,49 mln. kubinių metrų. Tad matematiškai, palaikant praėjusių metų gavybos tempus, naftos Lietuvos įmonėms galėtų užtekti bene 70 metų.
Tačiau realybėje viskas yra kitaip, sako J.Satkūnas. „Tie telkinukai, kuriuose dar gali būti išgaunami ištekliai, nebėra rentabilūs, tačiau apskaitoje dar yra“, – taip tokį skirtumą paaiškino jis.
Pašnekovas teigė, kad jei anksčiau būdavo pritaikomas ir lengvatinis paramos mechanizmas, ištekliams iš eksploatuojamo telkinio mažėjant, dabar nėra nė to.
Jis pridūrė, kad į kitus telkinius sausumoje investuoti nėra galimybių, išskyrus Tauragės ir Šilutės plotą, tą patį, kuriame amerikiečių kompanija „Chevron“ ketino ieškoti skalūnų dujų.
Lemiamą įtaką dėl naujų telkinių eksploatavimo turi Aplinkos ministerijos pozicija. Tačiau Lietuva nori nusigręžti nuo iškastinio kuro, todėl naujų naftos telkinių eksploatacija nebus skatinama.
Dar vasarą aplinkos ministras Simonas Gentvilas užsiminė, kad Lietuvoje gali būti einama visiško naftos gavybos ribojimo link. „Naftos gavyba skatinama tikrai nebus. Mus tenkina pastebimas natūralus šių išteklių gavybos mažėjimas. Be to, ministerijoje yra svarstoma galimybė iš viso nutraukti jos gavybą sausumoje“, – išplatintame pranešime spaudai cituotas jis.
Paskutinė garsiau nuskambėjusi istorija šioje srityje buvo jūroje esančio Kintų telkinio eksploatacijos klausimas. Lietuva iki šiol nėra įteisinusi naftos gavybos jūroje. Aplinkos ministerija leidimo tam nedavė.
J.Satkūnas teigė, kad tokią poziciją daugiausia lemia ne aplinkosauginiai, o Lietuvos energetikos strategijos tikslai. „Poveikio aplinkai vertinimas parodė, kad grėsmių aplinkai Kintų telkinyje nematoma. Kiek iki šiol yra eksploatuojama naftos telkinių, naftos verslovių, nėra buvę jokių naftos išsiliejimų aplinkos taršos atveju. Sprendimai priimami laikantis politikos. Dabar yra priimtas vadinamasis Žaliasis kursas, su kuriuo reikia skaitytis“, – teigė jis.
I.Vaičeliūnas išlieka skeptiškas dėl tokio Aplinkos ministerijos požiūrio. Jis teigė, kad Lietuva yra priėmusi keistą nuostatą dėl naftos gavybos, nors naftos produktus ir toliau naudoja.
„Yra pakankamai dideli ištekliai Baltijos jūroje, juos naudoja ir lenkai, ir rusai. Nuo Nidos galime pasižiūrėti į rusų naftos gavybos platformą, bet pas save saugome“, – kalbėjo jis.
Geologas skaičiuoja, kad minėtame Kintų telkinyje būtų galima išgauti apie 500 kubinių metrų naftos per dieną. Kad būtų vaizdžiau, jis lygina šios naftos vertę su Rusijos karinių mašinų verte – kainoms siekiant 100 JAV dolerių už barelį, trijų dienų teoriškai išgautos naftos Kintų telkinyje vertė būtų lygi populiaraus Rusijos armijos šarvuočio BMP kainai.
Su naftos telkiniais mažėja ir verslas
2021 m. naftą Lietuvoje išgavo penkios įmonės, tarp kurių buvo ir „Minijos nafta“. Jų didžiausiems konkurentams „Lotos Geonafta“ priklauso ir dvi kitos naftą Lietuvoje išgaunančios įmonės „Manifoldas“ ir „Genčių nafta“.
Kartu su besitraukiančiais naftos ištekliais mažėja ir įmonės, sako I.Vaičeliūnas.
„Įmonės dabar labai sumažinę darbuotojų skaičių, vos vos apsimoka. Kai naftos kaina siekė 50 ir mažiau JAV dolerių už barelį, dalis naftos gręžinių buvo išvis sustabdyti. Kad jie veiktų, reikia elektros, darbuotojų, reikia pompuoti vandenį. Dabar išgaunami labai dideli kiekiai vandens, o išlaidos viršija pajamas – kuris verslas gali čia dėti savo pinigus?“ – retoriškai klausė jis.
