Pirmadienį prekyba nafta prasidėjo sukrėtimu – Londono biržoje „Brent“ naftos kaina pašoko beveik 12 dolerių per pirmąsias prekybos sekundes. Tokių kainos pokyčių nebuvo fiksuota nuo 1988-ųjų. Vėliau kainos šiek tiek atsitraukė.
Šiuo metu „Brent“ nafta kainuoja 65,7 JAV dolerio už barelį, tai 9 procentais didesnė kaina nei praėjusią savaitę.
„Dar niekuomet nematėme tokio pasiūlos sukrėtimo ir tokios reakcijos rinkoje. Politinė rizika dabar vėl įrašyta į naftos rinkos darbotvarkę“, – „Bloomberg“ teigia „Credit Suisse Group AG“ energetikos analitikas Saulas Kavonicius.
Paskui naftą sureagavo ir kito finansinio turto kainos: brangsta auksas, JAV Vyriausybės vertybiniai popieriai, taip pat naftą eksportuojančių šalių valiutos, tokios kaip Norvegijos krona ar Kanados doleris.
Saudo Arabijos naftos pramonės gigantė „Saudi Aramco“ neteko 5,7 milijonų barelių per dieną gavybos apimčių, po to kai 10 nepilotuojamų orlaivių atakavo didžiausią pasaulyje neapdorotos naftos perdirbimo įrenginius ir naftos telkinius.
JAV žvalgybos duomenys rodo, kad į ataką yra įsitraukęs Iranas, kad pagrįstų šiuos duomenis šalis išplatino palydovų nuotraukas, rašo BBC.
Tuo tarpu Iranas neigia dalyvavęs šeštadienį įvykdytose atakose. Irano remiami Jemeno „Houthi“ sukilėliai prisiėmė kaltę.
JAV Valstybės sekretorius Mike’as Pompeo apkaltino Iraną savaitgalį.
Prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį nutraukė kaltinimus tiesiogiai Iranui, tačiau įspėjo apie galimus karinius veiksnius, kai tik kaltininkai bus nustatyti.
„New York Times“ cituoti neįvardyti pareigūnai minėjo, kad naftos gavybos įrenginiai paveikti 19-oje vietų, o atakoje dalyvavo dronai, sparnuotosios raketos.
