Popietiniuose sandoriuose „West Texas Intermediate“ (WTI) naftos kaina nukrito iki 92,93 JAV dolerio už barelį, o „Brent“ kaina siekė 97,57 JAV dolerio už barelį.
„Visų pirma, kainas slegia prastos naujienos iš Kinijos, kur COVID-19 atvejų skaičius ir toliau auga“, – pažymėjo „Commerzbank“ analitikė Barbara Lambrecht.
„Ribojamosios priemonės, lėtinantys naftos paklausą antroje pagal dydį vartojimo rinkoje Kinijoje, gali išlikti dar ilgiau“, – pažymėjo analitikė.
Šanchajus pirmadienį sušvelnino apribojimus kai kuriuose rajonuose kilus stipriam pasipiktinimui dėl Kinijoje galiojančių nelanksčių COVID-19 taisyklių, dėl kurių 25 mln. žmonių atsidūrė karantine.
Tuo tarpu turtingosios šalys iš strateginių atsargų skirs papildomus 120 mln. barelių naftos, siekdamos nuraminti kainas, kurios smarkiai išaugo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, praėjusią savaitę pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).
Šis žingsnis apima ir neseniai Vašingtono paskelbtą sprendimą panaudoti 60 mln. barelių naftos iš rezervų.
„Naftos kainos mažėja, nes prekybininkai ir toliau reaguoja į strateginių atsargų naudojimą ir vėstančią paklausą Kinijoje“, – pirmadienį pridūrė prekybos bendrovės „City Index“ analitikė Fiona Cincotta.
„Nuoseklus <...> rezervų naudojimas tam tikru būdu malšina tiekimo baimes ir kompensuoja dalį Rusijos tiekimo, kurio nėra rinkoje“, – pridūrė ji.
Kyjivas siekia, kad Europos Sąjunga susitartų dėl sankcijų Rusijos naftos ir dujų sektoriams, atsakydama už Maskvos ataką prieš Ukrainą.
Analitikai įspėja, kad toks žingsnis gali dar labiau paskatinti kainų augimą.
„Tikėtina, kad naftos kainos nusistovės maždaug tokiame lygyje, nebent ES nuspręstų uždrausti Rusijos naftos importą“, – naujienų agentūrai AFP teigė F.Cincotta.
„Tai būtų katalizatorius, skatinantis naftos kainas dar kartą pakilti“, – pridūrė analitikė.
Po Maskvos invazijos į Ukrainoje nafta kovo pradžioje pabrango beveik iki 140 JAV dolerių už barelį.