Gamtinių dujų ir anglių kainų šuolis Europoje ir Azijoje, taip pat žemas komercinių energijos išteklių atsargų lygis Šiaurės pusrutulyje artėjant žiemai įmones verčia vartoti vis daugiau naftos ir naftos produktų.
Tuo tarpu Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC) ir jos sąjungininkai – vadinamoji OPEC+ grupės – laikosi anksčiau suderinto gavybos didinimo plano, kuriame numatomas laipsniškas išgaunamų „juodojo aukso“ kiekių didinimas.
Gruodžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios paaugo 0,05 JAV dolerio, arba 0,06 proc., iki 83,7 JAV dolerio už barelį.
O lapkričio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) paūgėjo 0,03 JAV dolerio, arba 0,04 proc., iki 80,55 JAV dolerio už barelį.
Pirmadienį „Brent“ pabrango 1,26 JAV dolerio, arba 1,5 proc., o WTI – 1,17 JAV dolerio, arba 1,5 procento.
„Brent“ kaina pirmadienio sesijos pabaigoje buvo didžiausia nuo 2018 metų spalio 9 dienos, o WTI kaina – didžiausia nuo 2014 metų spalio 31-osios.
Nuo rugpjūčio vidurio „Brent“ pabrango maždaug 20 procentų.
„Jeigu naftos kaina priartės prie 90 JAV dolerių už barelį ribos, OPEC galbūt labiau padidins gavybą ir pamėgins nuraminti rinką, – sako turto valdymo bendrovės „UBS Global Wealth Management“ analitikas Wayne‘as Gordonas. – Naftos rinkos dinamika tam tikra prasme dabar priklauso nuo anglių ir dujų kainų.“
JAV banko „Citigroup“ analitikai naftos kainos šį ketvirtį prognozę jau padidino iki 85 JAV dolerių už barelį ir neatmeta galimybės, kad kainos vidurkis galėtų pakilti ir iki 90 JAV dolerių už barelį.
