Rugpjūtį TEA ekspertai kiek pakoregavo savo ankstesnes prognozes ir dabar skelbia, kad vidutinė pasaulinė naftos paklausa per dieną bus 1,2 milijono barelių. Anksčiau TEA prognozuotas rodiklis buvo 1,3 mln. barelių per dieną. Prognozės koregavimą lėmė neaiški pasaulinė makroekonomikos perspektyva.
Naftos rinkos apžvalgas atliekančio leidinio „Oil Market Report“ rugpjūčio numeryje aiškinama, kad jau pastaruoju metu naftos paklausa šiek tiek sumažėjo, ypatingai Kinijoje, JAV ir Indijoje. Būtent tai, anot „Oil Market Report“, lėmė pastaraisiais mėnesiais stebimą naftos kainų mažėjimą.
Pasauliui su nekantrumu laukiant JAV prezidento rinkimų baigties, o Londonui nusprendus pasitraukti iš ES, naftos barelio kaina nukrito nuo kiek daugiau nei 51 dolerio birželio pradžioje iki apie 45 dolerių ribos dabar.
Naftos barelio kaina nukrito nuo kiek daugiau nei 51 dolerio birželio pradžioje iki apie 45 dolerių ribos šiandien.
Vis dėlto tvirtinti, kad nafta ir toliau neišvengiamai pigs, šiuo metu niekas nedrįsta. 40 proc. pasaulio sunaudojamos naftos tiekianti Naftą išgaunančių šalių organizacija (OPEC) vėl pradėjo svarstyti galimybę užšaldyti naftos gavybos lygį.
Tikėtina, kad svarstymus apie naftos gavybos lygio užšaldymą OPEC šalys atnaujins rugsėjį, kuomet jų atstovai susitiks su kolegomis iš organizacijai nepriklausančių daug naftos išgaunančių valstybių.
Nors pagrindinė naftos eksportuotoja Saudo Arabija žūtbūt nori aukštesnių naftos kainų, tačiau, remiantis šaltinių OPEC teigimu, Iranas, Irakas ir Rusija gali kelti grėsmę susitarimui dėl naftos gavybos lygio užšaldymo.
Antrą rugpjūčio savaitę Irano naftos ministras Bijanas Zanganehas šalies parlamentui teigė, jog per penkerius metus naftos gavybos lygį per dieną nori padidinti iki 4,6 mln. barelių. Šiuo metu jis siekia 3,6 mln. barelių.
Antras pagal išgaunamos naftos kiekį OPEC narys Irakas, kuris dar balandį sutiko su gavybos lygio užšaldymo idėja, neseniai su stambiomis tarptautinėmis naftos bendrovėmis pasirašė sutartis dėl naujų naftos telkinių įsisavinimo.
Pagalius į užšaldymo idėjos ratus gali kaišioti ir Nigerija bei Libija, kurių požiūris į Saudo Arabijos pasiūlymą nėra visiškai aiškus.
Balandį Maskva taip pat rėmė siūlymą nedidinti naftos gavybos apsukų, tačiau neseniai pasiuntė signalus, jog tolimesnis dialogas su OPEC ją nelabai domina ir ji toliau didins gavybą.
Tiesa, svarbu pažymėti, kad ir pati Saudo Arabija žengia naftos gavybos didinimo keliu.
Rijadas dėl pasaulinės lyderės naftos gavyboje pozicijos nuolat konkuruoja su JAV ir Rusija.
Liepą karalystė per dieną išgaunamos naftos kiekį padidino iki 10,67 mln. barelių, kuomet dar sausį jis siekė 10,2 mln. barelių. Būtent šių metų sausį pirmą kartą ir buvo iškilusi galimo naftos gavybos lygio užšaldymo idėja.
Nuo pat 2014 m. OPEC de facto lyderė Saudo Arabija nuolat didina naftos gavybą siekdama iš rinkos išstumti savo konkurentus, tokius kaip JAV, kuriose naftos gavyba pirmąjį XXI a. dešimtmetį augo neregėtais tempais dėl aukštų šio ištekliaus kainų.
