Nauja anglies dioksido mokesčių tvarka, dėl kurios EP balsuos trečiadienį, paliestų ES pramonei svarbius aspektus.
Viena iš priemonių bus skirta laipsniškam nemokamų apyvartinės taršos leidimų (ATL) strateginėms pramonės sritims atsisakymui. Nemokami taršos leidimai iki šiol būdavo suteikiami konkretiems sektoriams, kad šie galėtų konkuruoti su taršesniais būdais gaminama trečiųjų šalių produkcija.
Naujasis teisės aktas yra nutaikytas į geležies, plieno, cemento, elektros gamybos, aliuminio, trąšų ir kai kurių chemijos produktų sektorius.
Lietuvoje daugiausiai ATL gauna trąšas gaminančios „Achema“, ir „Lifosa“, taip pat „Akmenės cementas“ ir naftos perdirbimo bendrovė „Orlen“. Numatyta, kad 2021-2025 m. laikotarpiu „Achema“ gaus 9,2 mln. ATL, „Orlen Lietuva“ – 6,1 mln., „Akmenės cementas“ – 3,7 mln., o „Lifosai“ teks beveik 756,5 tūkst.
Jeigu būtų priimtas sprendimas panaikinti nemokamus taršos leidimus, didžiosios įmonės taršos mokesčiams išleistų dar daugiau, o naujų išlaidų neišvengtų ir smulkesnės bendrovės.
Nemokamus taršos leidimus gavo 64 įmonės
Šių metų vasario mėnesį Aplinkos ministerijai dalijant nemokamus ATL, juos gavo 64 Lietuvos įmonės. Be jau minėtų gamybinės pramonės gigantų, nemaža dalis jų buvo išdalinta energetikos sektoriaus bendrovėms – šilumos tinklams, elektrinėms ir katilinėms.
EP Aplinkos komitetas anksčiau nubalsavo, kad nemokami leidimai išnyktų 2030 m.
Tai išbrangintų minėtų bendrovių produkciją, tačiau siekiant išlaikyti gamintojų konkurencingumą ES rinkoje, kartu siūloma nauja sistema – Pasienio anglies dioksido mechanizmas.
Jis būtų taikomas importuojamai trečiųjų šalių produkcijai, atitinkamai apmokestinant jų taršiais, bet pigesniais metodais pagamintus gaminius.
Naujasis pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas būtų taikomas visoms šalims, kurios nėra ES narės. „Bus apmokestinama įvežamų, ne žalių, produktų, prekių, kurių gamybai trečiosiose valstybėse buvo užteršta atmosfera anglies dioksidu“, – antradienį susitikime su žurnalistais paaiškino europarlamentaras Liudas Mažylis.
Pagal siūlomą tvarką, importuotojai iš trečiųjų šalių turėtų pateikti informaciją apie gaunamas prekes: jas gaminant išmesto CO2 kiekį, užsienyje sumokėtų mokesčių dydį, taršos sertifikatus. Šių kaina pagal specialią formulę būtų suvienodinta su europietiškųjų ATL, o nemokamai dalijamiems ATL su laiku traukiantis iš ES gamybos, keistųsi ir mokestis importuotojams iš trečiųjų šalių.
EP laikosi pozicijos, kad kai 2030 m. baigtųsi nemokamų ATL praktika, pilnai įsigaliotų ir Pasienio anglies dioksido mechanizmas.
Aplinkos komitetas balsavo, kad tokie pokyčiai įsigaliotų jau 2023 m. sausį, tačiau būtų taikomas 2 metų pereinamasis laikotarpis.
L.Mažylis pažymėjo, kad įvairios EP frakcijos nesutaria dėl tokio mokesčio įsigaliojimo termino.
Jis yra vienintelis šiuos teisės aktus svarsčiusio Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys iš Lietuvos. Politiko astovaujama Europos Liaudies partijos frakcija siūlo neskubėti atsisakyti apyvartinių taršos leidimų ir preliminarią įsigaliojimo datą nukelti.
Paralamentaro duomenimis, teoriškai daugiausiai dėl tokio mokesčio nukentėtų Rusija, jeigu ES ir toliau panašiomis apimtimis prekiautų su šia šalimi.
„Rusija yra aiški rekordininkė. Didieji teršėjai yra geležis ir plienas, toliau eina trąšos, toliau yra elektros energija, cementas, aliuminis. Mes matome, kad Rusija pagal aliuminį ir geležį yra pirmoje vietoje, Ukraina pavyzdžiui, penktoje vietoje“, – sakė L.Mažylis.
Anot jo šis aspektas kelia papildomų klausimų. „Ypač dėl plieno, nes mes iškart prisiminsime Mariupolį ir „Azovstal“, kurio praktiškai nebėra. Bet Ukrainai svarbu plieno lydymas. Tai būtent ji būtų apmokestinama pagal tą mechanizmą. Greitai ir radikaliai pritaikius šį mechanizmą Ukrainai, jos ekonomika būtų paveikta. Čia yra toks ir politinis klausimas“, – kalbėjo L.Mažylis.
Trąšų klausimą B.Ropė siūlo spręsti mažiau vartojant
Kaip minėta, apyvartinių taršos leidimų klausimas būtų aktualus ir dviem didelėms trąšas gaminančioms Lietuvos įmonėms – „Lifosai“ ir „Achemai“.
Dėl pakilusių energetikos išteklių, tarp jų ir dujų kainų, trąšų kainos šiais metais fiksavo naujus rekordus. Prievolė mokėti už naujus taršos leidimus Lietuvos pramonės gigantams reikštų papildomas išlaidas.
Tiesa, siūloma, kad naujas ATL mechanizmas pilnai įsigaliotų 2030 metais, todėl sunku prognozuoti, kokios trašų kainos būtų nusistovėjusios tuo metu.
Vis dėlto, brangstančių trąšų problemai suvaldyti yra ir alternatyvių pasiūlymų. Panašiai kaip energetikoje, kur prioritetinėmis kryptimis laikomas ne tik iškastinio kuro energetikos keitimas atsinaujančiais ištekliais, tačiau ir bendras energetikos taupymas, žemės ūkyje būtų galima tiesiog naudoti mažiau trąšų, kalbėdamas su žurnalistais sakė europarlamentaras, Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso narys Bronis Ropė.
„Ar reikia pilti tiek trąšų, kiek pylėme? Antras klausimas – yra vietovių, kur reikia pilti tris kartus daugiau trąšų, kad tą patį užaugintum, ar nederlingose žemėse verta tai auginti? Galbūt ten skatinkime auginti avis arba kitus gyvūnus?“, – retoriškai klausė jis.
Parlamentaras pridūrė, kad geresnis teisinis reguliavimas leistų pasistūmėti grandine toliau – mažiau suvartojant, reikėtų ir mažiau gaminti.
„Kiekvienas kasmet išmetame po 80-90 kg gero maisto. Jeigu paimsime žaliavas – dauginkime iš dviejų-trijų. Gal šitoje vietoje kažką padarykime?“, – retoriškai klausė europarlamentaras.
Jis teigė, kad galima būtų pasiremti Prancūzijos pavyzdžiu – šioje šalyje paskutinę dieną galiojantys produktai turi būti paaukoti labdaros organizacijoms. Kai kurie kitų šalių, taip pat ir Lietuvos, verslai tokių priemonių imasi savanoriškai, tačiau tokiu atveju sunku pasiekti masiškumą.
„Tai [maisto produktai] – puiki pataupymo vieta. Mokyklos, ligoninės – baisu. Trečdalis maisto produktų – sriubos, košių, apvalgytų gaminių eina dėžėn, o tą dėžę anksčiau būdavo panaudoja kiaulėms. Dabar kai jų nelabai laiko, turbūt eina į sąvartynus. Turime ne eksperimentuoti, o realiai daryti“, – kalbėjo B.Ropė.
Tolesni planai paliestų lėktuvus ir automobilius
Trečiadienį parlamentas balsuos ir dėl dar šešių su atmosferos tarša susijusių teisės aktų.
Du iš jų susiję su aviacijos taršos leidimų naikinimu nuo 2027 m., vienas – su Žemės ir miškų pritaikymu natūraliai saugoti CO2.
Vienas kasdienėje veikloje pastebimiausių siūlomų pokyčių – uždrausti nuo 2035 m. ES prekiauti eutomobiliais su vidaus degimo varikliais.
Kitas svarbus aspektas – visos Europos šalys įsipareigotų sumažinti bendrą savo CO2 taršą tose srityse, kurių neapima ATL.
Skaičiuojama, kad tai maždaug 60 proc. visų išmetimų. Daugiausiai CO2 išmeta transporto, statybų, žemės ūkio, atliekų tvarkymo sektoriai.
Lietuvai, pagal 2018 m. priimtą dabar galiojantį reglamentą, reikėjo 2030 m. CO2 taršą šiose srityse sumažinti 9 proc. lyginant su 2005 m. lygiu, o priėmus atnaujintą reglamentą, tikslas padidėtų iki 21 proc. Dėl šių ar panašių įsipareigojimų taip pat bus balsuojama trečiadienį.
Nors tokiu atveju būtų nustatytas konkretus rodiklis, pasirenkant priemones jam pasiekti, valstybėms narėms būtų suteikta daugiau laisvės.
„Valstybės pačios turės rasti būdų kaip sumažinti taršą. Daug kalbama apie renovacijos, kaip vieną priemonių, spartinimą, tačiau kol kas šis klausimas dar pernelyg abstraktus, o konkretūs metodai priklausys nuo kiekvienos šalies“, – kalbėjo parlamentaras.
Viena tokių priemonių galėtų tapti anksčiau Europos Komisijos pasiūlyta sistema ATL2, kuri apimtų šiuo metu ATL išvengiančias sritis. Siūlyta, kad nuo 2025 m. taršos leidimai apimtų komercinį ir privatų kelių transportą ir komercinius bei privačius pastatus, tačiau EP nutarė, kad tam reikėtų išsamaus vertinimo. Jeigu tokia tvarka būtų priimta, ji įsigaliotų ne anksčiau nei 2029 m.
L.Mažylis pridūrė, kad transporto ir pastatų motyvai Lietuvoje galėtų tapti jautria tema.
„Kalba yra jautri, nes Lietuvos grubiai du trečdaliai teršėjų tame ATL mechanizme nedalyvauja, todėl čia atsiras valstybei papildomi įpareigojimai“, – kalbėjo L.Mažylis.
Galimam tokių pokyčių kompensavimui planuojama sukurti Socialinį klimato fondą – tai dar vienas teisės aktas, dėl kurio trečiadienį balsuos EP.
Fondo pinigais būtų galima padėti gyventojams siekti klimato apsaugos tikslų. Apie ketvirtadalį fondo lėšų turėtų sudaryti pajamos iš Pasienio korekcinio anglies mechanizmo, tačiau tikslių skaičių ir paties galimo fondo dydžio L.Mažylis pasakyti negalėjo.
Aštuoni siūlomi teisės aktai yra plano „Fit for 55“ dalis, kuriuo siekiama šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti 55 proc., matuojant nuo 1990-ųjų metų.
Jei EP nubalsuos už kuriuos nors iš paminėtų teisės aktų, tuomet dėl galutinio priėmimo prasidės derybos su ES valstybėmis ir ES Taryba.