Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas informavo, kad 9.09 – pagaliau pasiektas tikslas, kurio ilgai siekta.
„Išeiname į izoliuotą tiekimą, dreba širdis, kūnas, suprantant istorinio įvykio reikšmę, už šito įvykio slepiasi daugybė metų kantraus darbo. Skaičiavome, jeigu sudėtume visų projektų dokumentaciją, būtų kaip Lietuvos televizijos bokštas“, – pasakojo Ž.Vaičiūnas.
Svarbu paminėti faktą, kad sinchronizacijai su kontinentine Europa Baltijos šalių sistemų operatorės intensyviai ruošėsi kelerius metus investuodamos į perdavimo infrastruktūros plėtrą ir įrangą, būtiną saugiam elektros sistemų veikimui.
Baltijos šalių sinchronizacija apima daugiau nei 40 projektų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje: elektros perdavimo linijų ir pastočių statybą, sinchroninių kompensatorių įrengimą, valdymo sistemų diegimą.
Elektra buvo vakar, bus ir rytoj
EPSO-G vadovas Mindaugas Keizeris pabrėžė, kad atliktas vienas labai svarbus etapas. „Atsijungėme nuo to tinklo, prie kurio buvome prisijungę kone pusę amžiaus, rytoj – prisijungsime prie kontinentinės Europos tinklo. Elektra buvo vakar, bus ir rytoj“, – tikino jis.
„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis pranešė, kad viskas vyksta tvarkingai, planas sudarytas seniai, nesklandumų nėra.
„Iš Rusijos gavome signalą, kad jie pasiruošę, pradėjome atjunginėti nuo 6 val. ryto, pradžioje atjungėme Baltarusijoje“, – pasakojo R.Masiulis.
Jo teigimu, procesas vyko kaip prognozuota, planuota, – elektros visiškai užtenka.
„Galime turėti elektros perteklių, atliksime aštuonis bandymus, septyni jų – bus padaryti Lietuvoje. Galima sakyti, kad Lietuva šio projekto garvežys. Turime pabaigos pradžią, rytoj – pabaigos pabaiga, ir nauja pradžia. Mintys jau kituose etapuose“, – tęsė jis.
„Litgrid“ sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis sakė, kad šiuo metu ruošiamasi sinchronizacijai, ji įvyks sekmadienį, 14 val.
Izoliuoto darbo bandymas truks maždaug parą, jo metu bus vykdomi sistemos atsparumo įvairiems trikdžiams bandymai, o Baltijos elektros energetikos sistemos dažnį šiuo metu valdo Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatorės.
Rytoj, kaip praneša Energetikos ministerija, Baltijos šalių elektros energetikos sistemos, atjungus keitiklį Alytuje, bus tiesiogiai sujungtos su Lenkijos tinklu ir visa kontinentinės Europos sinchronine zona.
Kontinentinės Europos sinchroninė zona yra viena didžiausių pasaulyje, joje elektra tiekiama daugiau nei 400 mln. vartotojų 26 šalyse.
Darbai prasidėjo dar ketvirtadienį
BRELL sistema yra techninis susitarimas tarp penkių šalių elektros sistemų operatorių. Šią santrumpą sudaro šiam žiedui priklausančių valstybių pavadinimų raidės „Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva“.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikė IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.
Dėl techninių apribojimų prisijungimas prie kontinentinės Europos negali būti vykdomas dar dirbant rusiškoje IPS / UPS sistemoje.
O šeštadienį, 7.43 val. Lietuvoje atjungtos linijos nuo Kaliningrado ir Baltarusijos.
Atjungus visas linijas šeštadienio rytą numatyto izoliuoto darbo bandymo metu trijų Baltijos šalių operatorėms – „Litgrid“, Latvijos AST bei Estijos „Elering“ – savarankiškai valdant sistemos dažnį, tikrinamas jos atsparumas įvairiems trikdžiams, pasirengimas veikti izoliuotai.
15min primena, kad, kai 2004–2009 m. buvo uždaryti abu Ignalinos atominės elektrinės blokai, Lietuva neteko labai reikšmingo elektros gamybos šaltinio ir tapo elektros importuotoja.
Vienintelės elektros jungtys tuo metu buvo su Latvija ir Baltarusija, todėl jokia reali desinchronizacija nuo BRELL nebuvo įmanoma.
Tačiau po to, kai 2016 m. buvo pabaigtos elektros jungtys su Lenkija „LitPol Link“ (antžeminė) ir Švedija „NordBalt“ (povandeninė), atsirado galimybės gauti elektrą ir iš kitų, politiškai draugiškesnių ir pastovesnių valstybių.
Lietuva ir kitos Baltijos valstybės pradėjo žengti žingsnius atsijungimo link nuo BRELL žiedo, tačiau tam reikėjo ne tik techninio pasirengimo, bet ir politinio sutarimo.
Prie šio sutarimo eita labai iš lėto – tarp Baltijos šalių būta daug politinių ginčų ir diskusijų, reikėjo sutarti dėl sąlygų. Pavyzdžiui, Estija norėjo savo sinchronizaciją vykdyti per Suomiją, Lietuva – per Lenkiją.
Susitarti galiausiai pavyko 2019 m., kai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais bei Europos Komisijos pirmininku Jeanu Claude'u Junckeriu Briuselyje patvirtino sinchronizavimo projekto darbų kalendorių (angl. implementation roadmap).
Dokumente sutarta, kad sinchronizacija bus įgyvendinta iki 2025 m. pabaigos.
