Ingridos Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas pažymi, kad dideliu išbandymu Lietuvai tapo šalia Lietuvos ir Vilniaus statoma branduolinė jėgainė.
„Turėtume atsilaikyti spaudimui ir ne tik neįsileisti joje pagamintos elektros energijos į savo rinką, bet ir kiek įmanoma sumažinti jos patekimą į savo energetikos sistemą“, – konstatuojama dokumente.
Programos siekiu nurodoma „absoliuti Astravo AE blokada ir jos siekis ES mastu“, Vyriausybė laikysis nuostatos, kad jėgainė negali veikti, nes yra nesaugi, o Lietuva nepirks elektros iš Baltarusijos.
„Užtikrinsime, kad į Lietuvos rinką Astravo AE elektra nepatektų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai ir mūsų vartotojai už ją nemokėtų, o Lietuvos elektros pralaidumai su Baltarusija nebūtų įskaičiuojami kaip bendrų Baltijos šalių pralaidumų prekybai su trečiosiomis šalimis dalis“, – teigiama programoje.
Naujasis ministrų kabinetas ketina parengti „pagreitinto“ sinchronizavimo su žemynine Europa projektą. Tam numatoma 200 MW galios kaupiamuosius pajėgumus įrengti jau 2021 metais, baigsime įrengti infrastruktūrą avariniam prisijungimui prie Lenkijos sistemos, paspartinti linijos Vilnius–Neris tiesimą.
Vyriausybė, be to, spartins saulės ir vėjo jėgainių plėtrą, kad jau 2025 metais būtų instaliuota iki 1,2 GW galios vėjo ir 1 GW galios saulės jėgainių.
Be kita ko, norima kurti pagrindą vandenilio energetikai ir iki 2024 metų visiškai pasirengti infrastruktūrą pritaikyti transportuoti dujų ir vandenilio mišinį, siekti, kad iki 2030 metų kas trečias namų ūkis savo reikmėms gamintųsi ir akumuliuotų elektrą.
Naujoje Vyriausybėje energetikos ministru dirbs Dainius Kreivys.
