Kai kurie panevėžiečiai sako skolų už šildymą bijantys kaip didžiausio uragano, todėl pirmiausiai sumokantys už būstą.
„Šiaip taip susimokame. Kaip skelbia per radiją, pensininkai pirmieji susimoka. Kiek jau turime, tiek, o paskui skursti“, – teigė kalbintas vyresnio amžiaus panevėžietis.
Tačiau taip elgiasi ne visi. „Panevėžio energijai“, aptarnaujančiai miestą ir septynis aplinkinius rajonus, šilumos vartotojai skolingi per 20 mln. litų, tarp jų gyventojai – per 12 mln. litų. Šilumininkai visokiais būdais stengiasi skolininkus prispausti. Jei susitarti nepavyksta, kreipiamasi į teismą, vėliau – į antstolius.
„Nesudarius skolos grąžinimo sutarties, jeigu vartotojas yra skolingas, jis praranda teisę gauti kompensaciją už šilumą ir karštą vandenį. Mes jau esame prisiteisę net 8,5 mln. litų, ir toliau jau turėtų dirbti antstoliai, antstolių kontoros. Mes, aišku, bendradarbiaujam su jais, bet nelabai sekasi prisiteistus 8,5 mln. litų išieškoti“, – kalbėjo „Panevėžio energijos“ Klientų aptarnavimo tarnybos viršininkas Vidmantas Žalkauskas.
Be gyventojų, vieni didžiausių skolininkų yra savivaldybėms priklausančios įmonės ir organizacijos, taip pat socialinio būsto gyventojai.
„Vasaros metu įsiskolinimai buvo labai padidėję. Matomai tos organizacijos, gaunančios lėšas apmokėjimui už šilumą, panaudoja kitoms reikmėms ir mano, kad šilumos tiekimo įmonės gali palaukti“, – kalbėjo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Panaši padėtis ir Kaune – nuo pernai spalio skola už šildymą padidėjo 11 mln. litų.
„Pastebėta tendencija, kad šildymo sezono metu vartotojai šiek tiek prisidaro skolų, bet jas sąžiningai stengiasi išmokėti. Tačiau pastebėta, kad tie skolininkai, kurie iš anksčiau turi skolų, tai jos velkasi ir toliau“, – tvirtino „Kauno energijos“ administracijos departamento direktorius Vytautas Macionis.
Per metus šilumos įmonės parduoda šilumos už 1 mlrd. 700 mln. litų, tarp jų gyventojams – apie 1 mlrd. 200 mln. litų. Tai sudaro 70 proc. visos parduodamos šilumos.
„Lietuva vienintelė Europos Sąjungos šalis, kuri moka už šildymą tik šildymo sezono metu. Visoje Europoje valstybės tuos mokėjimus išdėsto per ištisus metus ir tada tie mokėjimai šildymo sezono metu nebūna tokie skausmingi“, – pastebi Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Skolos už šildymą Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose taip pat siekia nuo 10 iki 100 mln. litų.
