Europos Komisija nustatė, kad lėtos ir sudėtingos leidimų išdavimo procedūros yra pagrindinė kliūtis atsinaujinančių išteklių energijos plėtrai. Projektai vystytųsi greičiau, jeigu būtų išskirtos paspartintos atsinaujinančių išteklių energijos (toliau – AIE) plėtros zonos.
Tai vietos, kuriose projektų leidimų išdavimas gali būti pagreitintas, naudojant pažangų žemėlapių sudarymą ir siekiant nukreipti energetikos projektus į teritorijas, kuriuose jie neturėtų reikšmingo poveikio aplinkai. Pradėti išskirti šias zonas Lietuva turi per 18 mėnesių – tai atnaujintos ir prieš kelias savaites įsigaliojusios Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos reikalavimas.
Domantas Tracevičius, nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos „Žiedinė ekonomika“ direktorius, teigia: „Paspartinto AIE plėtros zonos pagreitina leidimų išdavimą ir palengvina tinkamų teritorijų paieškas. Iš anksto įvertinus teritorijas laimi visi – lengviau gauti leidimus, trumpėja jų išdavimo terminai, procedūros tampa aiškesnės, efektyvesnės ir patikimesnės, apsaugomos gamtos vertybės“.
D.Tracevičius pastebi, kad tokios zonos jau kuriamos kitose ES šalyse. Tokių zonų atranką ar pasiruošimą joms jau yra pradėjusios Austrija, Graikija, Ispanija, Portugalija, Prancūzija, Vokietija, Estija ir kaimyninė Lenkija.
Viena iš anksčiausiai pradėjusių šį procesą – Vokietija. Pernai šalis įstatymu numatė per dvejus metus patvirtinti paspartintas antžeminio vėjo energijos projektų plėtros zonas. Esminis tikslas – nustatyti, kad apie 2 % šalies teritorijos būtų skirta atsinaujinančiai energetikai ir kad tose teritorijose kasmet būtų išvystoma bent 10 GW galios vėjo elektrinių (maždaug 10 kartų daugiau nei šiuo metu veikia Lietuvoje). Dalis Vokietijos žemių, įtraukdamos aplinkosaugininkus ir visuomenę, jau įpusėjo ruošdamos specialius žemėlapius.
Šiemet Prancūzija numatė paspartintas AIE plėtros zonas visoje šalyje. Šiuo tikslu Prancūzijos vyriausybė suteikė įgaliojimus savivaldybėms ir visuomenei teikti informaciją apie tinkamas ir netinkamas zonas ir dalyvauti planavime regionų lygmeniu. Teritorijos išskiriamos įvairioms energijos rūšims (vėjo, saulės ir kt.).
Kiekvienai energijos rūšiai (pvz., vėjui) yra numatyti 4 lygmenys: 0 – draudžiama įstatymu, 1 – galimai nepalanki zona, 2 – galimai palanki zona, 3 – palanki zona. Vėliau savivalda galės įtraukti šias zonas į teritorijų planavimo dokumentus. Tikimasi, kad nurodžius tinkamas teritorijas bus padedama siekti regioninių energetikos tikslų ir sumažės vystytojų ir gyventojų konfliktų skaičius.
Sėkmingu paspartintų AIE plėtros zonų pavyzdžiu gali būti laikoma Burgenlando žemė Austrijoje. Joje dar 2011 m. nustatytos draudžiamos zonos vėjo elektrinių statybai, o likusioje teritorijoje atliktas galimo poveikio ekosistemos ir gyventojams vertinimas.
Tai suteikė aiškumo vėjo jėgainių vystytojams ir bendruomenėms, supaprastino sprendimų priėmimo procedūras ir užtikrino gamtos apsaugą bei gyventojų įtraukimą. Vos per dešimt metų Burgenlandas tapo pirmaujančiu vėjo energetikos regionu Austrijoje, kuriame pagaminama gerokai daugiau atsinaujinančios elektros energijos nei suvartojama.
Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad paspartintos atsinaujinančių išteklių energijos plėtros zonos prisideda prie spartesnio atsinaujinančios energetikos projektų vystymo ir mažina tokių projektų poveikį jautrioms gamtinėms teritorijoms. „Nuolat vertiname vėjo jėgainių poveikį paukščiams bei šikšnosparniams ir matome, kad kuo jos toliau nuo biologinei įvairovei svarbių teritorijų, taip pat pamiškių, vandens telkinių ir pan., neigiamas poveikis sumažėja iki minimalaus.
Paspartinto vystymo zonos galėtų padėti nukreipti vėjo jėgainių statybą į teritorijas, kurios nėra svarbios nykstančių rūšių apsaugai ar vėjo energetikos poveikiui jautrioms rūšims. Tuo pačiu, turėtų būti užtikrintas nuolatinis poveikio biologinei įvairovei monitoringas”, - teigia Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.
Lietuvoje direktyvos reikalavimus įgyvendinti turi Energetikos ministerija, kuri bendradarbiaudama su kitomis institucijomis gali sumažinti dabar esančias biurokratines kliūtis ir nukreipti vėjo elektrinių statybą į labiausiai tam tinkamas teritorijas. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas D.Tracevičius primena, kad Lietuvai įgyvendinant Paryžiaus susitarimą ir siekiant klimato neutralumo, būtina sparti ir tvari vėjo elektrinių plėtra, padėsianti atsisakyti iškastinio kuro energetikoje ir transporte.