Antradienio vakarą Strasbūre pasiektu sutarimu patvirtinos ES dujų direktyvos pataisos, atsižvelgiant į jų korekcijas po to, kai Prancūzija penktadienį netikėtai atsisakė išvakarėse skelbtų ketinimų blokuoti Vokietijos proteguojamo „Nord Stream 2“ įgyvendinimą.
„Bloomberg“ pažymi, kad Prancūzijos ir Vokietijos planas atima iš Danijos reguliuotojų lemiamą žodį dėl „Nord Stream 2“ bei suteikia atitinkamus įgaliojimus pirmiausia Vokietijos valdžios institucijoms, kurios gali prašyti ES dujų rinkos atvirumo išimčių, jei tai nekenkia konkurencijai ar tiekimui.
Leidimus tiesti dvi papildomas Baltijos jūrą kertančio Rusijos dujotiekio gijas nėra išdavusi tik viena iš šio projekto įgyvendinimui svarbių šalių – Danija. Jos parlamentas yra priėmęs įstatymą, kuriuo vyriausybei suteikta teisė šalies teritoriniuose vandenyse uždrausti grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius tarptautinius projektus. Prie tokių projektų priskirtas „Nord Stream 2“.
Antradienį pasiektą susitarimą ES diplomatai turėtų apsvarstyti kitą savaitę. Jų parama atvertų kelią galutiniam šių ES dujų direktyvos pataisų patvirtinimui ES vyriausybių ir Europos Parlamento lygmeniu, kuris po pagrindinių susitarimų būna veikiau formalaus pobūdžio.
Rusijos iniciatyva greta jau veikiančio 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo, 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekio „Nord Stream 1“ iki Vokietijos bus nutiestas antrasis tokio pat pajėgumo vamzdynas dujotiekis. Beveik 10 mlrd. eurų vertinamą projektą tikimasi užbaigti iki šių metų pabaigos.
Vienintelis „Nord Stream 2“ akcininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, o jo partneriai jame – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.
