15min skaitytoja Rimantė (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas) teigia prieš kurį laiką sulaukusi skambučio iš vieno elektros tiekėjo dėl elektros rinkos liberalizacijos.
Savo tiekėją moteris jau buvo pasirinkusi, tačiau jai skambino ne jo, o vieno konkurentų atstovai. Jie Rimantės klausė kelių dalykų – tarp jų, ar ji galėtų atskleisti, kurį tiekėją pasirinko ir kodėl nepasirinko jų įmonės.
„Nežinau, ar mandagiai, bet pasiunčiau tolyn“, – lakoniškai šio pokalbio pabaigą 15min nupasakojo moteris.
Rimantė toli gražu nėra vienintelė nuo 2021 m. rudens sulaukusi skambučių iš nepriklausomų elektros tiekėjų. Vykstant elektros rinkos liberalizacijai (šiuo metu – trečiajam etapui), tiekėjai stengėsi gyventojus informuoti apie savo siūlomas sąlygas ir privilioti pas save.
Tai jie darė legaliai, nes gyventojų kontaktinius duomenis jiems 2021 m. suteikė įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovai tam, kad tiekėjai galėtų padėti gyventojams geriau pasiruošti II ir III liberalizacijos etapams.
Iš viso tuo metu buvo perduota 1,3 mln. asmens duomenų.
Tačiau Rimantei kyla klausimas – ar gali tiekėjai skambinti elektros tiekėją jau pasirinkusiems klientams? Kaip ir kada gali būti naudojami vartotojų duomenys tuo atveju, jeigu pasirinkimas jau įvyko, o liberalizacija pasibaigė?
Duomenys suteikti siekiant informuoti apie kainas
Septyni elektros tiekėjai – „Ignitis“, „Perlas Energija“, „EGTO energija“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Birštono energija“ ir veiklą nutraukusi „Vilniaus elektra“ – klientų, patenkančių į II ir III elektros liberalizavimo etapą duomenis, gavo 2021 m. rugsėjį.
Elektros tiekėjams pateikta beveik 1,3 mln. vartotojų, kurie tuo metu dar nebuvo pasirinkę savo nepriklausomo tiekėjo, duomenų.
„Pasirinkimas leisti tiekėjams matyti elektros energijos suvartojimo skaičius naudingas patiems gyventojams – žinodami vartotojų įpročius, tiekėjai tarpusavyje konkuruoja dėl geriausio pasiūlymo vartotojui“, – 15min komentavo ESO atstovas žiniasklaidai Paulius Kalmantas.
Tarp tiekėjams suteiktų duomenų – objekto adresas, savininko kontaktai ir per mėnesį tame objekte suvartotos elektros energijos kiekis, skaičiuojant 12 kalendorinių mėnesių per laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d.
„Nepriklausomi tiekėjai galės susisiekti su gyventojais ir pateikti savo elektros tiekimo paslaugos pasiūlymus, įvardyti galimą elektros kainą ar kitus pasiūlymus, parengtus pagal individualius kliento elektros energijos naudojimo įpročius“, – taip tuo metu ESO pranešime argumentuotas šis sprendimas.
Tiesa, tiekėjams buvo perduoti tik tų vartotojų duomenys, kurie nepareiškė oficialaus nesutikimo jais dalintis.
Tikėtąsi, kad „kiekvienas tiekėjas susisieks pagal savo klientų pritraukimo metodus“, taip pirmiausia padedant II etapo vartotojams pasirinkti nepriklausomą tiekėją iki tų metų gruodžio 18 d.
Tiesa, vėliau šio etapo pabaiga Vyriausybės sprendimu buvo atidėta iki 2022 m. gegužės 18 d.
Šiandien nepriklausomą tiekėją jau pasirinko daugiau nei 1 mln. II ir III etapo vartotojų. Kadangi elektros kainos šiais metais yra rekordiškai aukštos, be to, Lietuvos gyventojai šiame procese dalyvauja pirmą kartą, greičiausiai, bus ne vienas tūkstantis atvejų, kai tiekėją pasirinkę tautiečiai nutrauks sutartis ir ieškodami geresnių kainų pasirašys kitas.
ESO: vartotojai gali atsisakyti dalintis informacija
Tačiau, ar elektros tiekėjai vis dar gali legaliai reklamuoti savo planus tiekėją pasirinkusiems gyventojams, naudodamiesi iš ESO gautais duomenimis?
Kaip jau minėta, su tiekėjais buvo pasidalinta ne visų vartotojų duomenimis – kai kurie su tuo nesutiko nuo pat pradžių.
ESO atstovai teigia, kad atsisakymą pateikti galima iš esmės bet kada, taigi tokiu atveju tiekėjai neteks teisės naudotis iš įstaigos gautais vartotojų duomenimis.
Tiekėjų įkyrumu nepatenkinti ar tiesiog nesutinkantys, kad konkretus tiekėjas tvarkytų jo asmens duomenis, gyventojai gali kreiptis į jį tiesiogiai ir pateikti nesutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo.
Kitas variantas – gyventojai taip pat gali pateikti bendrą nesutikimą ESO tuo atveju, jei nesutinka, kad visi nepriklausomi tiekėjai tvarkytų jų elektros suvartojimo istorijos ir kontaktinius duomenis.
Nesutikimas dėl duomenų perdavimo visiems nepriklausomiems tiekėjams gali būti pateiktas adresu nesutikimai.eso.lt, ESO savitarnoje adresu eso.lt/savitarna arba projekto „Pasirinkite tiekėją“ telefonu +37062655565.
Tokiu atveju gyventojo duomenys bus pašalinti iš nepriklausomiems tiekėjams teikiamų sąrašų, o nepriklausomi tiekėjai nebegalės šių duomenų naudoti pasiūlymų vartotojams teikimui.
„Jeigu gyventojui priklauso keli būstai, svarbu atkreipti dėmesį, kad nesutikimas turi būti pateikiamas dėl kiekvieno objekto atskirai“, – pabrėžia P.Kalmantas.
Vis dėlto su jau minėta Rimante elektros tiekėjas greičiausiai bendravo teisėtai.
Kaip teigiama Elektros energetikos įstatyme, nepriklausomi tiekėjai, minėtu būdu gavę vartotojų duomenis, turi teisę tvarkyti (įskaitant teisę ir pareigą juos saugoti) tiek, kiek to reikia pasiūlymui dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties su vartotoju sudarymo pateikti.
Tai jie gali daryti ir atitinkamam liberalizacijos etapui pasibaigus, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo jo pabaigos.
Tiekėjo pasirinkti nespėjusių vartotojų, gaunančių garantinį tiekimą, duomenis tiekėjai tvarko tiek, kiek to reikia pasiūlymui dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties su vartotoju sudarymo pateikti.
Vis dėlto tokios praktikos privalo baigtis ne vėliau nei 2023 m. gruodžio 31 d.
Pasibaigus tiekėjo pasirinkimui, duomenų naudojimui kelių išlieka
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI)15min informavo skundų dėl asmens duomenų tvarkymo, pasibaigus nepriklausomų elektros tiekėjų pasirinkimo etapui ar etapams negavusi.
Įstaiga yra nagrinėjusi skundus dėl ESO veiksmų, perduodant vartotojų asmens duomenis nepriklausomiems elektros tiekėjams, tačiau pažeidimų tokio asmens duomenų tvarkymo kontekste nustatyta nebuvo.
VDAI Teisės skyriaus patarėja Margarita Valčiukė primena, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų apsauga susijusių principų, įtvirtintų Bendrojo duomenų apsaugos reglamentu (BDAR), konkrečiai – 5 ir 6 reglamento straipsniais.
„Tai reiškia, kad pasibaigus nepriklausomų elektros tiekėjų pasirinkimo etapams šių tiekėjų turimi asmens duomenys toliau tvarkomi tik laikantis šių reikalavimų. Pavyzdžiui, jie gali būti toliau saugomi teisės aktuose nustatytą ir elektros energijos teikėjui privalomą terminą (jei taikoma). Be to, turėtų būti atsižvelgiama ir į objektyvų laikotarpį, per kurį rinkos dalyviams tampa žinoma, kad konkretus vartotojas jau pasirinko elektros tiekėją – tai taip pat turi įtakos, sprendžiant, kada elektros tiekėjai turi nutraukti asmens duomenų tvarkymą pasiūlymo pateikimo pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą tikslais“, – aiškino pašnekovė.
Pasibaigus nepriklausomų elektros tiekėjų pasirinkimo etapams šių tiekėjų turimi asmens duomenys naujiems pasiūlymams, t. y. siekiant persivilioti klientus, teikti galės būti naudojami tik laikantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių (toliau – ERĮ) įstatymo 81 straipsnio reikalavimų, t. y. arba turint išankstinį abonentų sutikimą, arba atitinkant visas ERĮ 81 straipsnio 2 dalies sąlygas.
„Kitaip tariant, toks asmens duomenų tvarkymas po to, kai asmuo pasirinko elektros energijos tiekėją, nebebus reguliuojamas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu“, – aiškina M.Valčiukė.
Minėtame 81 straipsnyje, apibrėžiančiame tiesioginę rinkodarą, nurodoma, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruotojo viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjo sutikimą.
Gyventojai taip pat gali pateikti bendrą nesutikimą ESO tuo atveju, jei nesutinka, kad visi nepriklausomi tiekėjai tvarkytų jų elektros suvartojimo istorijos ir kontaktinius duomenis.
Asmuo, kuris, teikdamas paslaugas ar parduodamas prekes Reglamento (ES) 2016/679 nustatyta tvarka ir sąlygomis, gauna iš savo klientų elektroninio pašto kontaktinius duomenis, gali naudoti šiuos kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai, jeigu klientams yra suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir, jeigu klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę.
Galiausiai, draudžiama tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti elektroninio pašto pranešimus slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybę pažeidžiant Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytus reikalavimus, nenurodant galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimą, arba pranešimus, kuriais gavėjai skatinami apsilankyti interneto svetainėse, neatitinkančiose Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme nustatytų reikalavimų.
