Reglamento projekte dėl „elektros energijos kritinės priemonės“, kurį matė „Guardian“ žurnalistė, nenumatyta nei rusiškų, nei kitų importuojamų dujų kainų viršutinė riba.
Praėjusią savaitę valstybėms narėms nepavyko susitarti dėl panašių apribojimų.
Tikimasi, kad ES nustatys nenumatyto pelno mokesčius (angl. windfall taxes) dideliam iškastinio kuro bendrovių pelnui, o mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių elektros energijos gamintojų pajamoms nustatys atskirą viršutinę ribą.
Taip pat viliamasi, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, trečiadienį sakydama metinę kalbą apie Sąjungos padėtį, paskelbs Europos planą, kaip spręsti sparčiai augančių elektros energijos kainų problemą, rašoma „The Guardian“ publikacijoje.
Galutinis dokumento tekstas dar gali keistis, tačiau iš projekto matyti, kad EK abejoja, ar pavyks gauti pakankamai ES valstybių narių paramą jos pasirinktam variantui – apriboti rusiškų dujų tiekimą, rašo britų dienraštis.
ES valstybės narės, kurios importuoja daug dujų iš Rusijos, įskaitant Vengriją, Slovakiją ir Austriją, pasisakė prieš rusiškų dujų kainos ribojimą, nes baiminasi, kad Kremlius sustabdys visus dujų srautus ir jų šalys pateks į recesiją.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau pagrasino sustabdyti energijos išteklių eksportą į Europą, jei bus susitarta dėl tokio plano.
Maždaug tuzinas šalių, įskaitant Lietuvą, norėtų nustatyti viršutinę visų importuojamų dujų kainų ribą, nes, jų nuomone, tai būtų geresnis būdas pažaboti sparčiai augančias kainas.
Komisija nėra entuziastingai nusiteikusi dėl šios idėjos, nes baiminasi, kad ES pralaimėtų šalims, pasirengusioms mokėti brangiau labai konkurencingoje suskystintų gamtinių dujų rinkoje.
Tokios šalys Nyderlandai ir Danija atsargiai žiūri į bet kokį kainų apribojimą, o Vokietija baiminasi, kad rusiškų dujų kainų apribojimas sukeltų susiskaldymą, rašo „The Guardian“.
Vis dėlto ES vyriausybės iš esmės pritaria tam, kad būtų nustatyta viršutinė elektros energijos iš mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių šaltinių, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ar branduolinės energijos, kaina ir šios lėšos būtų skiriamos pažeidžiamiems namų ūkiams ir įmonėms.
Naftos ir dujų bendrovėms bus taikomas atskiras nenumatytų pajamų mokestis.
Nutekintame dokumente, kurį matė „The Guardian“, EK apskaičiavo, kad 2022 m. naftos, dujų ir anglies bendrovių pelnas padidės penkis kartus.
Šis „perteklinis“ ir „netikėtas“ pelnas, Komisijos teigimu, atsirado ne dėl kokių nors ekonominių ar investicinių sprendimų, o dėl „nenuspėjamų pokyčių energetikos rinkose po tebesitęsiančio neteisėto karo Ukrainoje“. Tekste nesiūlomas joks nenumatytų pajamų mokesčio tarifas.
Valstybės narės taip pat raginamos susitarti dėl privalomo tikslo sumažinti elektros energijos vartojimą piko valandomis, nors joks skaičius taip pat nepasiūlytas.
Lietuvai nepalanku
Praėjusią savaitę Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, kad Lietuvą labiausiai tenkintų ES pirmininkaujančios Čekijos siūlymas nustatyti dujų kainų lubas, o ne įvesti nenumatyto pelno mokesčius. Toks būdas užtikrintų mažesnes elektros kainas tiek gyventojams, tiek verslui.
„Mūsų pozicija nuo pat pradžių buvo labai aiški – dujų (kainų – BNS) lubos yra vienintelis kelias, kuris leidžia užtikrinti žemesnes kainas mūsų vartotojams“, – D.Kreivį citavo naujienų agentūra BNS.
15min kalbinti energetikos ekspertai taip pat kartojo, kad nenumatyto pelno mokestis, taikomas energetikos įmonėms, Lietuvos atveju beveik nepadarytų įtakos, kadangi mūsų šalyje generuojama mažai elektros energijos ir neišgaunama dujų.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas 15min teigė, kad vienintelis racionalus tokios politikos variantas Lietuvai, dėl kurio jau diskutuota tarp Lietuvos ir Vokietijos ministrų, būtų nenumatytą pelną paskirstyti tarp ES vartotojų, o ne palikti jį konkrečioje šalyje.
„Viršpelnis yra kažkam smagu, bet ne mums“, – sakė ekspertas.
Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas komentavo, kad jeigu ES nesutartų dėl viršutinių kainų ribų, dujų bei elektros kainų svyravimai ir šuoliai gali kartotis, ypač artėjant žiemai arba fiziškai pritrūkus dujų.
T.Janeliūnas mano, kad galutiniam suderintam ES sprendimui lemiamą įtaką turės pragmatiniai skaičiavimai, o ne politinės šalių pozicijos.
„Sutarti greičiausiai nepavyks ne dėl to, kad skiriasi požiūris į Rusiją, o dėl skirtingos energetikos struktūros kiekvienoje šalyje. Tos šalys, kurios gamina daugiau elektros, bus linkusios perskirstyti padidintus pelnus savo vartotojams. Tos šalys, kurios daugiau elektros importuoja, jos norėtų bendrai riboti kainų lygį“, – komentavo pašnekovas.
„Mes tiesiog neturime galimybės surinkti tiek kompensacijų, kad mūsų vartotojai pajustų naudą. Mes ir toliau mokėsime tas didžiules elektros kainas ir savotiškai remsime Švedijos, Estijos vartotojus, jeigu tie patys estai ar švedai dalį savo kompanijų gaunamų pelnų perskirstys“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu, V.Jankauskas viliasi, kad net ir nepriėmus Lietuvos norimo sprendimo, žiemą pavyks ištverti, nes kainos pradeda nusistovėti – Europos saugyklos praktiškai užpildytos dujomis ir tikimasi, kad energetinių išteklių kainos smarkiai nebedidės.
Nors Rusija pagrasino nebeatnaujinti dujų tiekimo „Nord Stream“ vamzdynu, jeigu nebus atšauktos sankcijos, dujų kainos Europoje po truputį mažėja. Nyderlandų TTF gamtinių dujų biržoje vienos megavatvalandės kaina pirmadienį jau buvo mažesnė nei 200 eurų ir pasiekė liepos pabaigos kainų lygį. Tiesa, ši kaina vis dar labai aukšta – prieš metus 1 MWh kaina viršijo 32 eurus.
Dujų tiekimo „Nord Stream“ vamzdynu nutraukimas gerokai sumažino rusiškų dujų srautą į Europą, tačiau, pastebi V.Jankauskas, Rusija nesiryžta įvykdyti visiško dujų į Europą embargo.
„Europa savo saugyklas užpildė labai brangiomis dujomis, bet pildė. O Rusija, jeigu pasižiūrėtumėte srautus, dujos į Europą iš Rusijos teka per Ukrainą ir per Turkiją į Balkanus. Neseniai paskelbta, kad pernai Europa importuodavo apie 40 proc. dujų iš Rusijos, dabar vis dar teka 7-9 proc. Tai nėra nulis“, – kalbėjo jis.
