Pirmadienio kainų vidurkis yra 203,36 euro/MWh, kai, pavyzdžiui, praėjusios savatės pirmadienį dienos vidutinė kaina buvo 83,63 euro/MWh.
Pirmadienio kainos aktualiausios tiems buitiniams vartotojams, kurie naudoja vadinamuosius lanksčius, su biržos kaina susietus nepriklausomų tiekėjų planus ir turi valandinę apskaitą.
Tai reiškia, kad elektra tokiems namų ūkiams minėtomis valandomis kainuos gerokai daugiau – prie didmeninės elektros kainos pridedamas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM), tiekėjo marža, perdavimo bei skirstymo mokesčiai.
Tad biržos kainai siekiant minėtus 549 eurus/MWh, reali kilovatvalandės kaina tokiam vartotojui viršys 70 ct/kWh, priklausomai nuo sutarties.
Lietuvoje įsikūrusio Energetinių tyrimų instituto teigimu, tokį kainų šuolį lėmė Suomijos branduolinio reaktoriaus atjungimas ir sumažėjusi vėjo energetikos gamyba.
„Pirmadienį Lietuvos zonoje elektros kainos viršys 200 eurų/MWh. Nuo tokių kainų jau buvome atpratę – šiemet tai apskritai aukščiausia dienos kaina. Paskutinį kartą tokios kainos buvo tik praėjusių metų gruodį“, – rašoma įraše.
Nurodoma, kad tai lėmė dvi pagrindinės priežastys.
„Pirma, penktadienį iš tinklo buvo išjungtas Suomijos Olkiluoto branduolinės elektrinės Antrasis reaktorius. Tai iškart sukūrė mūsų regione (Suomija – Estija – Latvija – Lietuva) apie 900 MW nuolatinės generacijos trūkumą. Suomijos elektros kainos iškart šoktelėjo nuo 17 eur/MWh ketvirtadienį iki 118 eur/MWh penktadienį (ir savaitgalį dar daugiau). Reaktorius buvo išjungtas dėl padidėjusios drėgmės turbinoje. Kada bus įjungtas vėl – nepranešama.
Antra, pastarąsias pora savaičių visame regione gerokai sumažėjo vėjo generacija. Karštas oras sutapo su labai menku vėjeliu (vos apie 2–3 m/s Lietuvoje). O Lietuvos vidaus generacija labai priklausoma nuo vėjo. Bet vėjo nėra ne tik Lietuvoje, bet ir pas kaimynus. Pavyzdžiui, Suomija praneša, kad dėl menko vėjo jos vidaus generacija yra sumažėjusi apie 800–1000 MW nuo tipinio lygio“, – rašoma įraše.
„Nors saulės elektrinių plėtra pastaraisiais metais buvo labai intensyvi, to neužtenka, kad leistų stabilizuoti elektros kainas. O tai, kad mūsų regionas tampa labai priklausomas nuo orų svyravimų, rodo tai, jog net palyginti nedidelio (nė 1000 MW nesiekiančio) generavimo pajėgumo sustabdymas beveik du–tris kartus gali pakelti elektros kainas“, – reziumuojama Energetinių tyrimų instituto įraše.
