„Elektros kainų skirtumas beveik išnyko tarp skandinaviškų šalių ir Lietuvos bei Latvijos rinkos“, – žurnalistams trečiadienį spaudos konferencijos metu sakė „Enefit“ pardavimų vadovė Žana Klusovskienė.
Pasak jos, kainų skirtumas tarp rinkų sumažėjo: tarp Estijos ir Lietuvos nuo 33 iki 1 proc. Nuo metu tarp Lietuvos ir Švedijos elektros kainų skirtumas išliko 8 proc.
„Vidutinė kaina būtų mažesnė, nes buvo laikotarpis, kai „Nordbalt“ neveikė net 2 savaites ir tada kainų skirtumas buvo didelis, – pasakojo „Enefit“ Pardavimų vadovė.
„Įtakos turėjo „Nordbalt“ jungtis. Dėl jos kainos mažėjo“, – sakė Ž.Klusovskienė.
Kainos krito nepaisant to, kad Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis nuolat gedo.
„Vidutinė kaina būtų mažesnė, nes buvo laikotarpis, kai „Nordbalt“ neveikė net 2 savaites ir tada kainų skirtumas buvo didelis“, – pasakojo „Enefit“ Pardavimų vadovė.
Pasak jos, „Nordbalt“ veikė maždaug 78 proc. pajėgumu.
„Jeigu procentas būtų didesnis, kaina būtų dar mažesnė“, – sakė Ž.Klusovskienė.
2018-2020 metais elektros kainai įtaką darys keli svarbūs faktoriai. Prasta naujiena rinkai yra faktas, kad nuo liepos pabaigos iki spalio bus atjungta „Nordbalt“ jungtis.
Tikėtina, kad „NordBalt“ remonto metu vidutinė elektros kaina Lietuvos ir Latvijos rinkose bus pastebimai didesnė.
Tikėtina, kad „NordBalt“ remonto metu vidutinė elektros kaina Lietuvos ir Latvijos rinkose bus pastebimai didesnė.
Tačiau jau kitais metais bus paleistas trečiasis Suomijos atominės elektrinės blokas.
„Tai yra gera žinia“, – sakė Ž.Klusovskienė.
2020 metais atsiras dar viena jungtis tarp Estijos ir Latvijos, kuri išspręs elektros pralaidumo klausimą.
Bendrovė dirbo nuostolingai
„Enefit“ valdybos narė Edita Semėnienė atskleidė įmonės finansinius rezultatus. Įmonės apyvarta buvo 24,3 mln. eurų. Lyginant su ankstesniais metais, tai yra 5 proc. daugiau. E.Semėnienės teigimu, tai neatrodo daug, tačiau, turint omenyje kainų kritimą, apyvartos pokytis yra gana reikšmingas.
Bendrovė pernai patyrė 1,36 mln. eurų nuostolį, tačiau įmonė to nesureikšmina.
„Tai yra finansinių išvestinių priemonių įtaka buhalterijai“, – pabrėžė įmonės atstovė. „Enefit“ Lietuvoje užima 7 proc. rinkos, o tikslinės savo rinkos, tai yra, verslo vartotojų, 12 proc.
Pernai „Enefit“ Lietuvoje pradėjo prekiauti gamtinėmis dujomis.
„Turim apie 70 klientų. Šis skaičius neatrodo didelis, tačiau, mūsų žiniomis, esame antri pagal klientų skaičių Lietuvoje. Taip pat pradėjome siūlyti energetinio efektyvumo sprendimus. Lyginant su veikla, kurią anksčiau vykdėme, tai yra, prekiavome tik elektros energija, o dabar tapome pilnaverčiais energijos sprendimų tiekėjais“, – sakė E.Semėnienė.
Pernai įmonė pardavė 40 proc. daugiau elektros nei metais anksčiau – 761 Gwh. 44 proc. visos parduotos elektros buvo gauta iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
„Eesti energia“ pagamino didžiausią elektros energijos kiekį
Pagrindinė įmonė „Eesti energia“, kuriai priklauso bendrovė „Enefit“, per 2017 m. gavo 754 mln. eurų pajamų, kurios buvo 2 proc. didesnės negu prieš metus. Įmonės pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaitymų (EBITDA) praėjusiais metais sudarė 264 mln. eurų.
„Eesti energia“ per praėjusius metus pagamino iš viso 9,7 TWh elektros energijos. Palyginti su 2016 m., įmonės pagamintas elektros kiekis išaugo 7 proc. ir buvo didžiausias per pastaruosius ketverius metus. Įmonė per praėjusius metus taip pat pagamino rekordinį skalūninės naftos kiekį – 395 tūkst. tonų, o iš viso išgauta apie 16 mln. tonų naftingųjų skalūnų.
„Eesti energia“ investicijos per 2017 m. sudarė 144 mln. eurų, o grupei priklausančios įmonės išplėtė savo veiklą į Lenkijos, Švedijos ir Suomijos rinkas.
