Anot Vilniaus šilumos tinklų Klientų komandos vadovo Lauryno Jakubausko, šilti namai yra komandinis darbas, todėl vertėtų vengti atsainaus požiūrio į tai, kas vyksta už kiekvieno buto durų.
Tiek daugiabučio namo bendruomenė, tiek kiekvienas gyventojas individualiai pirmiausia turėtų domėtis namo šilumos punkto būkle, kadangi ši inžinerinė namo dalis lemia ir kiekvieno buto šildymo kokybę.
„Nors už šilumos punktų efektyvų veikimą ir paruošimą šildymo sezonui atsakingi namų administratorių ar bendrijų paskirti namo vidaus sistemų prižiūrėtojai, gyventojų atstovams taip pat reikėtų bendradarbiauti ir domėtis, informuoti, su kokiomis problemomis buvo susidūrę praeito šildymo sezono metu, įvardinti pasikartojančius namo šildymo sistemos sutrikimus, nurodyti, kurioje namo laiptinėje ar aukštų dalyje jie vyko“, – pataria jis.
L.Jakubausko teigimu, šilumos punkto būkle reikėtų domėtis dar prieš prasidedant šildymo sezonui. Svarbu atsiminti, kad už šilumos punkto priežiūrą šilumos tiekėjai neatsako, todėl kvalifikuotiems specialistams, kurie jį prižiūri, gyventojų pagalba yra itin naudinga.
„Iki naujo šaltojo sezono pradžios namų administratoriai turi atlikti namo vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos aptarnavimo, priežiūros ir remonto darbus. Tokių darbų metu remontuojami arba keičiami namo vamzdynai, radiatoriai, taip pat atliekami šildymo tiekimo sistemos hidrauliniai bandymai bei plovimas. Visa tai leidžia užtikrinti, kad butuose esantys šildymo prietaisai tolygiai atiduotų šilumos energiją į kambarius ir būtų išvengiama pernelyg arba nepakankamai šylančių radiatorių problemos“, – sako ekspertas.
Dažna problema – nesandarūs langai
L.Jakubauskas sako, kad viena iš dažniausiai pasikartojančių klaidų ruošiantis šildymo sezonui – nepatikrinamas bute esančių langų ir durų sandarumas. Rekomenduojama nepamiršti reguliariai tikrinti ne tik butuose, bet ir bendro naudojimo patalpose esančių langų ir durų sandarumo.
„Kadangi šildymo sezonus skiria nemažai laiko, gyventojai užmiršta įsivertinti langų sandarumą ir tinkamai sureguliuoti langus. Tai daryti ypatingai svarbu, net jeigu langai
pakankamai nauji. Tinkama jų priežiūra prisidės prie šilumos taupymo ir leis mėgautis komfortiška temperatūra – kitaip tariant, dalis šilumos nepabėgs per nesandarias vietas, todėl nešildysite lauko“, – sako jis.
Pastebėjus plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos patariama juos užsandarinti silikoninėmis arba kitomis izoliacinėmis medžiagomis, o tuo pasirūpinus galima sutaupyti net iki 9 proc. šilumos energijos namuose.
Pašnekovas teigia, kad prasidėjus šildymo sezonui reikėtų neužmiršti teisingai vėdinti patalpas. JAV energetikos departamento duomenimis, dėl neteisingo patalpų vėdinimo šaltuoju metų laikotarpiu iš namų „išvėdinama“ net iki 30 proc. šilumos.
„Namų tikrai nereikia vėdinti ilgai. Taisyklingas namų vėdinimas yra trumpas, bet intensyvus ir trunka apie 10-15 minučių. Langus reikia atidaryti iki galo ir sudaryti trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Jeigu bute yra reguliuojamų radiatorių, vėdinant juos reikėtų nustatyti ant * arba 0 padalos“, – teigia jis.
Folija už radiatorių sulaikys šilumą
Anot šilumos tiekėjo, daugiausiai šilumos praranda senesnių ir nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai. Tokie daugiabučiai Vilniuje sudaro apie 80 proc. Verta atkreipti dėmesį, kad renovuotų namų gyventojai moka apie 40 proc. mažesnes sąskaitas, kadangi pastatas praranda mažiau šilumos energijos. Pavyzdžiui, pernai šalčiausią mėnesį Vilniuje už 50 kv. m. buto šildymą nerenovuotame name vidutinė sąskaita siekė 114 Eur, o renovuotame – 68 Eur.
Iš šildymo prietaisų sklindanti šiluma tenka ne tik kambariui, bet ir per sienas patenka į lauką, todėl ant sienų, esančių už radiatorių, rekomenduojama priklijuoti šilumą atspindinčius ekranus. Juos nebrangiai galima įsigyti statybinių prekių parduotuvėse. Ši šilumos taupymo priemonė ypač aktuali nerenovuotų namų gyventojams.
Šilumą atspindintys ekranai padeda sutaupyti iki 9 proc. šilumos energijos namuose. Tai yra į foliją panaši stora medžiaga, kuri atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir taip prisideda prie bendro patalpos oro temperatūros padidėjimo.
L.Jakubauskas pastebi, kad šilumai sklisti į kambarį gali trukdyti net dulkės.
„Efektyviam ir tolygiam šilumos pasiskirstymui bute daro įtaką ir įvairūs baldai, užuolaidos ar net dulkės. Norint, kad ji patalpose pasiskirstytų tolygiai, reikėtų prieš šildymo sezoną nuvalyti šildymo prietaisų paviršius ir patraukti šalia jų stovinčius pašalinius daiktus į kitas vietas. Skalbiniams ant radiatorių taip pat nėra tinkama vieta“, – akcentuoja L.Jakubauskas.