Net ir labai norėdami „valstiečiai“ negalės ant Energetikos ministerijos durų greitai pakabinti spynos

„Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio pažadai naikinti Energetikos ministeriją tuoj pat yra beveik neįgyvendinami. Dėl to, kad ministerija skirsto ES paramą, užtruks, kol bus viskas suderinta su Briuseliu.
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Jei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ryšis panaikinti Energetikos ministeriją, teks nueiti ilgoką procedūrinį kelią dėl vienos paprastos priežasties – ministerija kuruoja kai kurias ES paramos programas.

Žarsto paramos aruodą

Tai nėra paprastas procesas. Paramos perkėlimas į kitą ministeriją užtrunka ilgai, – sakė R.Masiulis.

O jų perkėlimas iš vieno ministerijos į kitą užtrunka. Pavyzdžiui, kai buvo nuspręsta ES paramos programą atliekų kogeneracinėms elektrinėms perkelti iš Energetikos į Aplinkos ministeriją, tai užtruko pusmetį.

O dabar Energetikos ministerija skirsto ES paramą keliose stambiose programose. Valstybei priklausančios energetikos bendrovės „Litgrid“, „Ambergrid“ paramą gauna per Energetikos ministeriją, parama šilumos trasų renovavimui irgi eina per šią ministeriją.

Energetikos ministerija iš viso skirsto apie 0,5 mlrd. eurų paramą. Vien šiais metais paskirstys 140 mln. eurų. Tuo tarpu algoms per metus išleidžiama apie 1,5 mln. eurų.

Finansų viceministrė Agnė Bagočiutė 15min teigė, kad priėmus sprendimą sujungti Energetikos ir Ūkio ministerijas, Lietuva turėtų nedelsdama informuoti Europos Komisiją, kad Energetikos ministerijos, kaip tarpinės institucijos, paskyrimas nutraukiamas.

Ūkio ministerija turėtų užtikrinti jau pradėtų įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų Energetikos ministerijos šiuo metu administruojamų priemonių tęstinumą.

Be to, reiktų dar suderinti su Europos Komisija, kas pagal ES reglamentuose nustatytą tvarką įprastai užtrunka apie 3–4 mėnesius.

Neoficialiais duomenimis, visos biurokratinės procedūros gali užtrukti iki metų ar net ilgiau. Tad tik tada „valstiečiai“ galėtų nukabinti ministerijos iškabą.

Priežastis neuždaryti – Astravas?

Tai, kad panaikinti ministeriją vienu ypu bus sudėtinga, užsimena ir kadenciją baigiantis energetikos ministras Rokas Masiulis. „Tai nėra paprastas procesas. Paramos perkėlimas į kitą ministeriją užtrunka ilgai“, – į 15min klausimą dėl ministerijos uždarymo atsakė R.Masiulis, kodėl nereikia uždaryti ministerijos. „Dėl būtinos sinchronizacijos nereiktų jos uždaryti“, – mano R.Masiulis.

Mariaus Jokūbaičio nuotr./Astravo atominė elektrinė
Mariaus Jokūbaičio nuotr./Astravo atominė elektrinė

Panašiai kalba ir buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas. „Tai yra esminis mūsų projektas energetikoje, todėl derybos su ES turi vykti aukščiausiu lygiu. Departamento čia neužteks“, – 15min dėstė A.Sekmokas.

Lietuva turėtų sinchronizuoti savo elektros sistemą su Vakarais, jei nori techniškai atkirsti elektrą iš Baltarusijos, konkrečiai iš šiuo metu statomos Astravo atominės elektrinės. Tačiau tam reikia derėtis su Briuseliu, tam paramą turi skirti Europos Sąjunga.

Beje, „valstiečiai“ savo programoje žada siekti, kad Lietuva pasitrauktų iš Rusijos elektros sistemos, ir susijungtų su kontinentinės Europos tinklais. Tiesa, iš kur tam gaus lėšų, nenurodo.

Kurta ne tik dėl VAE

Energetikos ministerija buvo įkurta 2009 metų sausio 12 dieną, o jai pradėjo vadovauti konservatorių vyriausybės atstovas A.Sekmokas.

„Valstiečių“ lyderis R.Karbauskis įsitikinęs, kad ministerija buvo įkurta dėl Visagino atominės elektrinės. Savo programoje „valstiečiai“ pasisako prieš bet kokią atominę energetiką regione.

„Kada ji buvo įsteigta, jos pagrindinė funkcija buvo Visagino atominės elektrinės statybos, toks uždavinys buvo keliamas. Kadangi šitas projektas nebus vykdomas – tai visiškai akivaizdu visiems – tai tokiu atveju ir tas būtinumas... Suprantu, kad priprantama yra, kad yra ministerija, ministras, bet ji pagal savo funkcijas, pagal savo užduotis nesunkiai integruotųsi kaip departamentas į Ūkio ministeriją. Mes nematome būtinybės ją (Energetikos ministeriją – BNS) turėti“, – BNS teigė R.Karbauskis.

Tačiau A.Sekmokas teigia, kad VAE tebuvo tik vienas iš tikslų kuriant ministeriją. „Tikslas buvo energetiką sugrąžinti į valstybės rankas“, – teigė buvęs ministras.

A.Sekmokas mano, kad ministerija reikalinga ir dėl kitų tikslų – derėtis dėl paramos Ignalinos atominės elektrinės uždarymui po 2020 metų, rūpintis, kad elektra iš Astravo nepatektų į Lietuvą.

Ties galimybių riba

Vyriausybę buriantys „valstiečiai“ savo programoje iškelia vėjo, saulės energetiką, ją žada toliau plėsti. Tačiau ir šis pažadas gali būti sunkiai įgyvendinamas.

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Vėjo jėgainių parkas Šilalės rajone
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Vėjo jėgainių parkas Šilalės rajone

Mat vėjo energijos plėtra atsidūrė ties galimybių riba, nebent reiktų daug investuoti į tinklus, sako dabartinis energetikos ministras R.Masiulis.

Seimas aplenkė „valstiečius“

„Valstiečiai“ įsitikinę, kad Lietuva nedovanotinai daug vartoja energijos, tad žada įpareigoti stambiąsias energetikos įmones diegti taupymo programas.

Savo programoje „Darni Lietuva“ jie teigia, kad „Lietuva nedovanotinai ilgai trypčioja vietoje diegiant energijos taupymo sprendimus“.

Tačiau čia „valstiečiai“ kiek pavėlavo. Seimas ketvirtadienį priėmė Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymą.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Sąskaita už komunalines paslaugas
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Sąskaita už komunalines paslaugas

Juo siekiama įtvirtinti Europos Sąjungos (ES) direktyvos nuostatas, pagal kurias Lietuva nuo 2014 metų iki 2020 metų turi sutaupyti 11,7 teravatvalandžių (TWh) energijos.

Energetikos ministerija nurodo, kad Lietuvoje energijos suvartojimas yra 1,88 karto didesnis negu ES vidurkis, o energijos suvartojimui Lietuvoje toliau augant, jis padidėtų 13 proc. – nuo 54,9 TWh 2012 metais iki 60–62 TWh 2020 metais.

Įstatyme numatyta, kad energijos tiekėjai turi informuoti vartotojus, kaip galima sutaupyti energijos, taip pat numatyta, kad bendrovės „Litgrid“, „Amber Grid“ ir Energijos skirstymo operatorius (ESO) diegs efektyvesnes technologijas ir taip sutaupys iki 3 Twh. Seimas leido Valstybinei energetikos inspekcijai skirti iki 5 proc. metinių pajamų siekiančias baudas toms įmonėms, kurios nevykdys įstatymo.

Nuomai – ne

Be to, liūdnos dienos laukia tų savivaldybių, kurios yra išnuomojusios savo šilumos ūkius privačioms bendrovėms. Nors tai iš esmės yra pačių savivaldybių reikalas, „valstiečiai“ sako kritiškai vertinantys šilumos ūkio nuomojimą privačiam verslui.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Uždaroma Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (VE-3), kuri nebebus naudojama šilumai gaminti.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Uždaroma Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (VE-3), kuri nebebus naudojama šilumai gaminti.

Per artimiausius ketverius metus bent keliuose miestuose baigsis sutartys tarp šilumos ūkio nuomotojų ir savivaldybių. Viena tokių – Vilniaus, kur 2017 metais baigiasi sutartis su „Icor“.

Jau seniai aišku, kad sutartis nebus pratęsta. Tačiau greičiausiai nebus ieškoma ir naujo šeimininko, o visą sostinės šilumos ūkį perims Vilniaus šilumos tinklai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis