„Dėl padėties elektros rinkoje“ – taip vadinasi vienintelis darbotvarkės klausimas Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje. Padėtis, regis, kelia susirūpinimą tiek energetikams, tiek politikams. Kaip atsitiko, kad perkame iš latvių elektrą, pagamintą lietuviškomis dujomis, o patys nieko nedarome?
O tai kur mūsų pinigai nukeliavo – šimtai milijonų į SGD, devintą Elektrėnų bloką – kur ta lietuviška elektra, – klausė V.Poderys.
Kaip išnaudojame SGD terminalą?
„Klausimas, kaip mes SGD terminalą išnaudojam savo reikmėms. Mes jį subsidijuojame 80-90 mln. eurų per metus, o dujas perka Latvijos gamintojai, nemokėdami subsidijų, pagamina elektrą ir parduoda mums. O mūsų Elektrėnų devintas blokas stovi, nors yra moderniausias regione“, – trumpai situaciją paaiškino Komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.
Elektrėnų blokas menkai naudojamas, nors dujų kaina pastaruoju metu yra kritusi.
„Ar taip ir toliau gyvensime?“, – klausė V.Poderys, kalbėdamas apie elektros gamybą Lietuvoje. O ji mažėja.
Dabar į Lietuvą importuojami trys ketvirtadaliai reikalingos elektros. Apie tai, kad mūsų šalyje mažėja elektros gamyba, kalbama jau senokai, tačiau padėtis iš esmės nesikeičia – importas auga.
SGD veiklą netiesiogiai subsidijuoja ir šalies gyventojai, vartojantys šilumą ir elektrą.
Lietuviška elektra – per brangi
„Ignitis grupės“ (buvusi „Lietuvos energija“) Komercijos vadovas Vidmantas Salietis informavo, kad elektros suvartojimas pernai siekė 13 teravatvalandžių. Iš šio kiekio importavome 9,6 teravatvalandes, taigi 80 proc. viso poreikio.
Lietuvoje pagaminta elektra daugiausia buvo iš atsinaujinančių išteklių – saulės ir vėjo, o šiluminėse jėgainėse – tik 5 procentai elektros energijos. Kodėl tiek mažai?
„Ignitis grupės“ infrastruktūros vadovas Dominykas Tučkus pasisakyme minėjo, kad pagamintos elektros kaina turėtų būti konkurencinga, jei norime ją parduoti. Tačiau Elektrėnų 9 bloko elektra nėra tokia pigi, kad konkuruotų su importuojama.
„Mums sunku prognozuoti, kaip galėtų atrodyti gamyba ateityje. Tačiau gamtinių dujų kaina šaltuoju metų laiku visada išauga. Su tomis kainomis patekti į elektros rinką gali būti sudėtinga“, – vilčių nedėjo D.Tučkus.
Lietuva, pasak jo, yra unikali importo kiekiu.
Ką veikia jėgainės?
„O tai kur mūsų pinigai nukeliavo – šimtai milijonų į SGD, į devintą Elektrėnų bloką“ – tai V.Poderio klausimas energetikos viceministrui Egidijui Purliui.
Pastarasis turėjo pripažinti, kad kai veikia visos jungtys, lietuviškai elektrai yra sunku konkuruoti su importine. Kainą veikia ir taršos leidimų mokesčiai, kurie išaugo. Tuo tarpu Rusijoje šių mokesčių nėra. Todėl importuojama elektra iš Kaliningrado yra konkurencinga.
„Labiau norėtume, kad vietinė elektra būtų generuojama“, – teigė jis, tačiau į klausimą negalėjo atsakyti.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius klausė, ar Elektrėnų blokas apskritai ką nors pagamino šiais metais. D.Tučkus teigė, kad pagamina tik bandymo režimu.
Beje, M.Nagevičius feisbuke yra paaiškinęs, kodėl neveikia Elektrėnų 9 blokas, o Lietuva elektrą importuoja.
Iki birželio mėnesio išvis neapsimokėjo gaminti
Renatas Pocius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (buvusi Kainų komisija) narys, posėdyje pastebėjo, kad iki 2019 m. birželio mėnesio iš tiesų lietuviška jėgainių elektra buvo nekonkurencinga rinkoje.
„Nuo birželio mėnesio kai kuriomis dienomis elektra galėjo būti konkurencinga“, – sakė jis. Be to, įmonė galėjo prognozuoti žemesnę dujų kainą dar vasarą. Tiesa, dabar žemų dujų kainų sezonas jau baigiasi, taigi kodėl elektra Elektrėnuose nebuvo gaminama vasarą?
Seimo narys Algirdas Butkevičius domėjosi vėjo elektrinių projektu jūroje bei terminale. Nugaruojančios gamtinės dujos SGD terminale galėtų gaminti elektrą – tas yra jau yra svarstoma Lietuvoje. Jūrinio vėjo elektra galima tik 2030 metais, atsakė viceministras.
Apsikeitę nuomonėmis ir faktais posėdžio dalyviai išsiskirstė taip ir neatsakę į iškeltą klausimą – ką daryti, kad lietuviškos elektros Lietuvoje atsirastų daugiau.
