Tuomet iš 400 kilometrų ilgio jūrinio kabelio beliks pakloti 100 kilometrų, ir elektros tiltas tarp Lietuvos ir Švedijos bus paruoštas pigios elektros kelionei į Lietuvą.
Baltijos jūros dugne jau yra paklota 250 kilometrų „NordBalt“ kabelio. Iki rudens ant dugno nuguls likę 150 kilometrų ir jau metų pabaigoje elektra pradės tekėti iš Švedijos į Lietuvą.
Kodėl ne iš Lietuvos į Švediją?
Visų pirma todėl, kad Lietuva nėra elektrą gaminanti, o tik importuojanti valstybė. Tuo metu Švedijoje bent jau kol kas, kol neuždarytos atominės elektrinės, egzistuoja elektros perteklius.
Iki rudens ant dugno nuguls likę 150 kilometrų ir jau metų pabaigoje elektra pradės tekėti iš Švedijos į Lietuvą.
Be to, Švedijos elektra yra pigi. Todėl „Svenska Krafnaft“ generalinis direktorius Mikaelis Odenbergas sako, kad kurį laiką „Nord Balt“ bus ne prekybos elektra jungtis, bet veikiau kanalas pigiai švediškai elektrai eksportuoti į Lietuvą.
„Nord Balt“ jungtis Lietuvoje sumažins elektros kainą, tačiau Švedijai didelės įtakos neturės. Energijos perteklius, kurį šiandien turime Švedijoje, sumažės, kai uždarysime atomines jėgaines, tačiau tai dar tik ateityje", – sakė M.Odenbergas.
Visas „NordBalt“ kabelis jau yra pagamintas. Iš viso Baltijos jūroje ir sausumoje bus paklota 900 kilometrų aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelio (du kabeliai po 450 kilometrų). Sausumoje šiuo metu beveik visi darbai jau yra pabaigti.
Šiuo metu laivas „Topaz Installer“ yra ruošiamas kelionei į Baltijos jūrą – Karlskronoje, ABB gamykloje, „Nord Balt“ kabelis, kurio metras sveria apie 30 kilogramų, yra pamažu kraunamas į laivą. Į jį bus pakrauta 50 kilometrų kabelio (dvigubo). Tai truks maždaug savaitę. Po to laivas keliaus į jūrą ir jo paklojimui ant Baltijos jūros dugno prireiks dar maždaug savaitės.
