„Nord Stream 2“ gavo leidimą tiesti dujotiekį Vokietijos teritoriniuose vandenyse

Iš Rusijos per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesto dujotiekio plėtros projekto operatorė „Nord Stream 2“ pranešė gavusi Štralzundo kasybos tarnybos leidimą dujotiekio statybai ir eksploatacijai Vokietijos teritoriniuose vandenyse ir pakrantės teritorijoje Lubmine, šalia Greifsvaldo.
Dujotiekis „Nord Stream 2“ Lenkijoje ir visoje Vidurio bei Rytų Europoje vertinamas neigiamai
Dujotiekis „Nord Stream 2“ Lenkijoje ir visoje Vidurio bei Rytų Europoje vertinamas neigiamai / „Scanpix“ nuotr.

Pranešime pažymima, jog leidimas tiesti 55 kilometrų ilgio dujotiekio atkarpą suteiktas vadovaujantis Energetikos pramonės įstatymu, ir tai „yra svarbus žingsnis kompleksiniame viso projekto leidimų gavimo procese“.

Pernai lapkritį „Nord Stream 2“ gavo Štralzundo kasybos tarnybos pritarimą dujotiekio kasybos darbams Vokietijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Tai yra būtina išankstinė sąlyga Vokietijos valstybinės jūrų ir hidrografijos agentūros (BSH) leidimui, kurį „Nord Stream“ tikisi gauti pirmąjį šių metų ketvirtį.

1224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ pradėjo veikti prieš šešerius metus. Pagal Rusijos dujų giganto „Gazprom“, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą, šio vamzdyno realus metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų.

„Gazprom“ yra vienintelis bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas, o jo partneriai – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.

„Nord Stream 2“ projektas sulaukė kai kurių Europos valstybių, įskaitant Lenkijos, Danijos, Lietuvos, pasipriešinimo, kurios jį laiko ne komerciniu, o politiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.

Europos Komisija ėmėsi teisinių priemonių sustabdyti grėsmę Europos Sąjungos energijos išteklių diversifikavimo strategijai keliančio projekto įgyvendinimą. Lapkritį pateiktas ES gamtinių dujų rinką reguliuojančių teisės aktų pataisų paketas, kad Trečiąjį energetikos paketą būtų galima taikyti ir naujiems dujotiekių iš trečiųjų šalių į ES projektams, taip pat ir „Nord Stream 2“. Pataisas lydinčiuose dokumentuose teigiama, jog „Nord Stream 2“ ES nėra būtinas.

Tuo tarpu Danijos parlamentas lapkričio pabaigoje priėmė įstatymą, kuriuo vyriausybei suteikiama teisė šalies teritoriniuose vandenyse uždrausti grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius tarptautinius projektus. Prie tokių projektų priskiriamas Rusijos Europai peršamas „Nord Stream 2“. Reaguodamas į tai, „Gazprom“ pareiškė, kad naujo dujotiekio maršrutą teks koreguoti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų