Jūrinio kabelio skersmuo yra daugiau nei 12 centimetrų, jo vienas metras sveria apie 30 kilogramų. Kabelio laidininką saugo 11 izoliacinių sluoksnių. Kabelis pagamintas taip, kad perduodant elektrą dideliu atstumu būtų patiriami kuo mažesni elektros energijos nuostoliai.
Ši technologija tarnaus ir sujungiant skirtingų parametrų Švedijos ir Lietuvos energetikos sistemas. Tokia aukštos įtampos nuolatinės srovės technologija Lietuvoje bus naudojama pirmą sykį.
Atgabens paskutinį transformatorių
Abiejuose jungties krantuose jau stovi srovės keitiklių pastatai, juose pradedama montuoti įranga, kuri nuolatinę srovę keis į Lietuvos ir Švedijos perdavimo tinkluose naudojamą kintamą, ir atvirkščiai. Švedijos pusėje netrukus bus pabaigtas kloti 40 kilometrų ilgio sausumos kabelis.
Šiąnakt į „NordBalt“ nuolatinės srovės keitiklio stotį Klaipėdos rajone atgabentas ir paskutinysis, „NordBalt“ transformatorius, kur jau įrengti kiti trys.
Veiks nuo gruodžio
„NordBalt“ jungtis pradės veikti šių metų gruodį.
453 kilometrų ilgio elektros tilto su Švedija galia siekia 700 megavatų – tai beveik prilygsta elektros suvartojimui Lietuvoje karštą vasaros dieną.
Ilgalaikėje perspektyvoje „NordBalt“ jungties naudą pajus ne tik elektros rinkoje elektrą perkančios verslo ir pramonės įmonės, kurios suvartoja apie 70 proc. visos Lietuvoje suvartojamos elektros energijos, bet ir visi elektros vartotojai.
