„NordBalt“ remonto pradžia atidedama ir dėl gaisrų Švedijoje

Jūrinės elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ remonto pradžia atidedama daugiau nei dviem savaitėms. 
„Nordbalt“ elektros jungtis
„Nordbalt“ elektros jungtis / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Kaip nurodoma biržoje „NordPool“, jungiamosios sausumos kabelio movos turėtų būti keičiamos nuo rugpjūčio 16 iki spalio 28 dienos.

BNS šaltinių teigimu, iš esmės remontui pasiruošę tiek rangovai, tiek užsakovai Lietuvoje ir Švedijoje, o nedidelį darbų atidėjimą iš dalies lėmė gaisrai Švedijoje bei operatyvinis planavimas. Tačiau jie pabrėžia, jog tai nelaikoma vėlavimu.

„Vienas iš faktorių, ne esminis, ne pagrindinis, buvo tai, kad toje vietoje Švedijoje siaučia gaisrai, ir vietinės savivaldybės turi išduoti leidimus darbams (...), diskusijos užsitęsė, buvo diskusijos dėl gamtinių sąlygų. Tai turėjo įtakos laikui taip pat“, – BNS teigė gerai su situacija susipažinęs šaltinis.

Švedijoje šiuo metu siaučia mažiausiai 27 miškų gaisrai, jie apima 25 tūkst. hektarų ploto.

Anksčiau skelbta, kad movų keitimo darbai prasidės liepos 30 dieną ir tęsis iki spalio 10 dienos.

Elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ plačiau situaciją žada pakomentuoti trečiadienį.

Nuolat gendant 2016-ųjų pradžioje pradėjusiai veikti jungčiai, dėl jos remonto Lietuvos bei Švedijos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ ir „Svenka Kraftnat“ bei „NordBalt“ rangovė – Švedijos bendrovė ABB galutinai sutarė pernai pavasarį.

Remonto, kurio metu bus keičiama 116 sausumos movų, kaštus prisiims kabelį gaminusi ir tiesusi ABB. Ji taip pat statė jungties keitiklius Klaipėdoje ir Švedijos Nibru.

„NordBalt“ pastarąjį kartą buvo atsijungusi šių metų vasario pabaigoje. Sausį jungtis neveikė savaitę – tuomet rinkoje fiksuoti šuoliai iki beveik 118 eurų, o rytinio piko metu – iki 200 eurų už megavatvalandę (MWh). Vėliau kainos stabilizavosi.

„Litgrid“ duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį „NordBalt“ jungties prieinamumas rinkai buvo 94 proc. (2017 metų pirmąjį ketvirtį – 84 proc.). Pernai per jungtį buvo importuota 3,1 teravatvalandės (TWh) elektros energijos, tai sudaro 27 proc. viso šalies suvartojimo.

„Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas gegužę sakė, kad jungtys su Švedija ir Lenkija – „NordBalt“ ir „LitPol Link“ – Lietuvos vartotojams nuo 2016 metų padėjo sutaupyti 69 mln. Eurų.

550 mln. eurų vertės 453 kilometrų „NordBalt“ nutiesta 2015-ųjų pabaigoje, jungtis pradėjo veikti 2016-ųjų pradžioje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų