Rusija jungtį laikė sau naudingu projektu
Priežastis – gana aiški. Rusijos energetikai šią jungtį matė kaip naują galimybę rusiškai elektrai tekėti į Skandinaviją. Todėl projektui ir nebuvo trukdoma.
Tačiau šįkart Rusijos strategai prašovė – Lietuva tapo elektros prekybos biržos „Nord Pool Spot“ visateise nare, elektros srautai iš Rusijos ir Baltarusijos pradėjo nuolat mažėti, mat pirmenybė dabar jau teikiama valstybių-biržos dalyvių pagamintai elektrai. O ši, beje, dažnai būna ir pigesnė.
Rusijos energetikai šią jungtį matė kaip naują galimybę rusiškai elektrai tekėti į Skandinaviją. Todėl projektui ir nebuvo trukdoma.
Šias tendencijas geriausiai atspindi tarptautinių elektros jungčių pralaidumai. Latvijos-Estijos ir Latvijos-Lietuvos elektros jungčių pralaidumai paprastai būna išnaudojami apie 90-99 proc., tuo tarpu Lietuvos-Baltarusijos tarptautinių jungčių pralaidumas kartais siekia vos 13 proc.
Pažerta abejonių ir dėl „NordBalt“
Rusija dažniausiai praktikuoja tokią logiką – jeigu negali projekto sustabdyti, tai bent pabandyk apjuodinti ir sukompromituoti. Tai jau patyrė Klaipėdos SGD terminalas, kuriam ypatingą dėmesį skyrė Seimo nario Artūro Skardžiaus vadovaujama komisija.
Tuo tarpu pastangų juodinti atominės elektrinės ar skalūnų dujų gavybos projektų kol kas nematyti. Suprantama – projektai sustoję, todėl nėra jokio reikalo protestuoti ar gąsdinti visuomenę.
Tačiau sąmokslų teorijų kūrėjai pastarosiomis dienomis prisiminė ir sėkmingai tiesiamą „NordBalt“ jungtį. Pasigirdo kalbų, kad „NordBalt“ jungtis eis per vėjo jėgainių parką, kuris statomas Sodra Midsjobanken seklumoje.
Suprask, esą šis projektas naudingesnis Švedijai, o Lietuva privalės pirkti brangesnę vėjo jėgainėse pagamintą elektrą. Suabejota, kaip ta jungtis veiks, jei parko galia –1000 MW, o jungties tik 700 MW.
Sąmokslų teorijų kūrėjai pastarosiomis dienomis prisiminė ir sėkmingai tiesiamą „NordBalt“ jungtį. Pasigirdo kalbų, kad „NordBalt“ jungtis eis per vėjo jėgainių parką.
Vėjo parkas bus jungiamas prie Švedijos tinklo
Pasirodo, tiesa yra kitokia – „NordBalt“ jungtis ir vėjo jėgainių parkas neturi nieko bendro.
„Statomas Sodra Midsjobanken vėjo jėgainių parkas bus tiesiogiai jungiamas prie Švedijos elektros energijos perdavimo tinklo.
Tai reiškia, kiek vėjas pūs ir pagamins energijos, tiek jos pirmiausia pasieks švedus, tiksliau – Švedijos elektros energetikos sistemą ir didins elektros pasiūlą „Nord Pool Spot“ elektros biržoje“, – paaiškino perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ atstovai.
Didesnė elektros pasiūla tradiciškai lemia mažesnę kainą. Ir Lietuvos, ir Švedijos prekybos zonos yra toje pačioje elektros prekybos sistemoje „Nord Pool Spot“.
„700 MW „NordBalt“ galia reiškia, kad povandeniniu kabeliu į Lietuvą gali patekti tiek elektros, kad patenkintų maždaug pusę visos šalies vartojimo poreikio vasaros dieną. „NordBalt“ jungtis užtikrins dar vieną elektros energijos importo kanalą iš Skandinavijos, vėjų parkai didins konkurencingos elektros pasiūlą regione, o elektros rinka leis naudingiausiomis sąlygomis įsigyti elektros ten, kur ji pigiausia“, – teigė „Litgrid“ atstovai.
