Nosį riečiantys estų skalūnai: taip kvepia pinigai

Vos tik išlipus iš autobuso, nosį suriečia keistas kvapas, primenantis naftą. Tai – greta Narvos Estijoje perdirbamų ir deginamų skalūnų uolienų kvapas. O vietiniai sako, kad taip kvepia pinigai.
Estijos skalūnų pramonė
Estijos skalūnų pramonė / Jurgitos Lapienytės nuotr.
Temos: 2 Estija Nafta

Per metus visi Estijos gyventojai sunaudoja apie 8 teravatvalandes (TWh) elektros energijos. Vien valstybinė energetikos bendrovė „Enefit“ pagamina 9 TWh (iš viso Estijoje per metus pagaminama 10 TWh energijos), apie 90 proc. jos pagaminama iš skalūnų.

Estai taip pat parduoda iš skalūnų gautą naftą ir netgi jai sudegus likusius pelenus, kurie gali būti panaudojami statybose, taip pat tręšiant dirvožemį.

Pramonė – sena kaip pati valstybė

Faktas, kad Estija entuziastingai kasa ir degina skalūnus, nėra jokia naujiena. Tik lietuvį, taip žygaitiškai bijantį net pasižvalgyti po savo skalūnų klodus, stebina kaimynų didžiulės senos ir naujos jėgainės ir pelenų piliakalniai, kurie estams taip pat atsiperka.

2018 metais, kai trys Baltijos sesės švęs nepriklausomybės 100-mečius, Estija paminės ir dar vieną apvalią sukaktį – bus praėjęs lygiai šimtmetis nuo tada, kai mūsų mažiausi Baltijos kaimynai pradėjo naudoti skalūnus energijos gamybai.

Jurgitos Lapienytės nuotr./Estijos skalūnų pramonė
Jurgitos Lapienytės nuotr./Estijos skalūnų pramonė

Per šimtmetį estai sugebėjo sudeginti tik maždaug pusę savo skalūnų klodų. Vadinasi, dėl energijos išteklių galvos sukti dar ilgai nereikės. Didesnis rūpestis yra tik taršos reikalavimai. Jau dabar naujutėlėje skalūnus deginančioje Auverės elektrinėje yra statomi nauji filtrai, kurie sumažins oro taršą.

Galima deginti skalūnus, galima ir skiedras

Auverės elektrinė netoli vieno didžiausių Estijos miestų Narvos yra pati naujausia. Statyti ji pradėta 2011 metais, o atidaryta – 2015 metų gegužę.

Daugiausia per metus joje gali būti pagaminta 2,2 TWh elektros energijos – taigi maždaug ketvirtadalis Estijos poreikio. Esant reikalui elektrinėje galima deginti ir alternatyvų kurą – medienos skiedras, durpes ir retortines dujas.

Šalia elektrinės stūkso tarytum didžiuliai pylimai – tai skalūnai, kurie bus metami į krosnį.

Jurgitos Lapienytės nuotr.Skalūnų kalnai
Jurgitos Lapienytės nuotr.Skalūnų kalnai

Prieš deginimą skalūnai yra sutrupinami iki 5–40 milimetrų skersmens. Degimas vyksta 825 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Toliau viskas primena ir kitose jėgainėse vykstančius procesus – dėl degimo susidarę vandens garai nukreipiami į turbiną, generatoriaus pagaminama 18 kV įtampos elektros srovė. Prieš nukreipiant ją į elektros tinklą, įtampa padidinama iki 330 kV.

Greta naujosios skalūnus deginančios jėgainės veikia ir skalūnų perdirbimo gamykla, kur naftos kvapas dar sustiprėja.

Jurgitos Lapienytės nuotr./Estijos skalūnų perdirbimo gamykloje
Jurgitos Lapienytės nuotr./Estijos skalūnų perdirbimo gamykloje

Iš tonos skalūnų – 130 kilogramų naftos

„Jie sako, kaip taip kvepia pinigai“, – išvydusi surauktas žurnalistų nosis pradėjo juoktis po teritoriją mus lydėjusi „Enefit“ atstovė.

„Enefit 280“ jėgainėje yra perdirbami skalūnai. Per metus ji „suryja“ net 2,26 mln. tonų naftos skalūnų. Apie 13 proc. jų virsta nafta – taigi iš tonos skalūnų pavyksta pagaminti apie 130 kilogramų naftos. Jos sudėtis yra kiek kitokia, tačiau ji tiekiama pasaulinei rinkai – gali būti naudojama pramonėje, taip pat kaip degalai laivams ir pan.

Estija kol kas pasaulyje pagal pagaminamus skalūnų naftos kiekius yra lyderė pasaulyje. Be naftos, „Enefit 280“ yra gaminama ir elektra – apie 280 GWh per metus, taip pat retortinės dujos.

Beje, skalūnus verčiant energiją lieka itin daug pelenų – per 40 proc. skalūnų uolienos pavirsta pelenais. Ir juos estai randa kam parduoti. Tiesa, tik nedaug – didžioji dalis atliekų, kurios, tikinama, nepavojingos aplinkai, pilamos į vieną krūvą.

Pelenų panaudojimas

Jėgainėse po degimo likę pelenai vamzdžiais keliauja į didžiulius pelenų kalnus visai prie pat tų jėgainių.

Jurgitos Lapienytės nuotr./Pelenai keliauja į krūvą
Jurgitos Lapienytės nuotr./Pelenai keliauja į krūvą

Sakoma, kad per metus tos kalvos išauga maždaug po metrą. Tačiau dalį jų estams pavyksta parduoti – jie net prekės ženklą yra sugalvoję.

„Enefix“ – taip jie pavadino iš pelenų dirvožemiui gaminamas trąšas. Jos neva pagerina maisto medžiagų tirpimą dirvožemyje, pagerina jo pH, pagyvina mikroorganizmų aktyvumą ir t.t.

Pelenai taip pat gali būti naudojami kaip žaliava statybose, taip pat gaminant cementą.

15min žurnalistės kelionę į apmokėjo Estijos valstybės energijos gamybos įmonės „Eesti Energia“ dukterinė bendrovė „Enefit“. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai