Klaipėdoje surengtame forume „Klaipėda LNG Forum 2019“ dalyvavęs Patrickas Cnubbenas BNS sakė, kad įgijusi vertingos patirties su SGD terminalu Klaipėdoje, Lietuva galėtų ją eksportuoti.
Nyderlandai bene pirmieji Europoje 2012 metais sukūrė specialią platformą valdžios ir verslo dialogui, kad visos pusės turėtų galimybę komunikuoti bendroje erdvėje. 2017 metų lapkritį, remiantis šiuo pavyzdžiu ir norint plėtoti SGD rinką., panašus sprendimas priimtas ir Lietuvoje.
„Jūs jau įsteigėte platformą. Siūlyčiau pagreitinti procesus. Susitarimo pasirašymas tėra kelio pradžia (...) Valdžia turi tam tikrų tikslų ir verslas jų turi, jeigu šios dvi pusės nekomunikuos, tikslai nebus pasiekti“, – sakė P.Cnubbenas.
Pasak jo, Lietuvą pelnytai galima laikyti SGD rinkos pirmeive Baltijos regione, o dabar vertėtų pagalvoti apie galimybę eksportuoti savo žinias ir patirtį.
„Jeigu mokate naudotis dideliu terminalu „Independence“, galite panaudoti šią vertingą patirtį vystant panašaus dydžio ar mažesnių laivų-saugyklų projektus. Patirtis, kurią „Klaipėdos nafta“ įgijo, yra įdomus produktas eksportui“, – teigė ekspertas.
Jo teigimu, nevertėtų tikėtis, kad SGD infrastruktūra kainuotų mažai, tačiau jos nebuvimas gali būti dar brangesnis.
„Yra kaštų, nes reikia investuoti į infrastruktūrą. Kartais žmonės mano: jeigu infrastruktūra jau yra, kodėl turėčiau mokėti? Todėl, kad kažkas į ją investavo (...) Bus dar didesni kaštai, jeigu tokios infrastruktūros nebus, nes tapsite labiau priklausomi nuo konkrečių energijos šaltinių. Negalima sukurti ekonomikos be energetikos“, – argumentavo P.Cnubbenas.
Paklaustas apie galimą SGD ir atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) sinergiją, P.Cnubbenas teigė, kad tai yra galima ir netgi būtina.
„Atsinaujinančiųjų „šventasis gralis“ yra kaupimas. Vėjas pučia ne nuolat, naktį saulė nešviečia. Tad būtinas energijos kaupimas, o jis galėtų būti gamtinių dujų forma. Gamtinės dujos gali užpildyti atsinaujinančių išteklių spragas. Dujos yra idealios balansavimui“, – kalbėjo jis.
Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas mano, kad SGD yra būtinos pereinamuoju laikotarpiu, einant link visiškai atsinaujinančios energetikos.
R.Švedas taip pat teigė, kad Lietuvai ypač svarbu laiku įvykdyti aplinkos apsaugos reikalavimus.
„Lietuva kaip valstybė liks nepasiekusi tų klimato kaitos tikslų arba tikslų sumažinti taršą ir CO2 emisijas. Tai būtina padaryti, nes priešingu atveju taip ir liksime prie „suskilusios geldos“ – tikslą turime, finansinius instrumentus turime, o realizuoti negalime, nes nesusišnekame“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius R.Švedas.
„Lietuvai reikia stiprios lyderystės, kuri visus – tiek tuos, kurie nustato politinius tikslus, tiek ir pramonę, kuri projektais juos realizuoja, – susodintų prie vieno stalo. Reikia stiprios lyderystės, kuri pradėtų tą dialogą. Ir vėl reikia pasakyti: nereikia tikėtis greito rezultato“, – kalbėjo R.Švedas.
Jis įsitikinęs, kad SGD panaudojimo galimybės nuolat plečiasi.
„Kaip parodė ir šis forumas Klaipėdoje, kad mažos apimties SGD (angl. small scale LNG) galimybės plečiasi neįtikėtinai sparčiai. Mes matome, kad tie sprendimai yra konkurencingi, kad jie praktikoje yra panaudoti (...) Turint SGD terminalą savo šalyje nepanaudoti šių galimybių būtų tiesiog neatsakinga“, – kalbėjo ekspertas.
„Sakyčiau, kad dabar Lietuva, turėdama SGD terminalą, yra „ant bangos“, jai dabar reikia pagauti bangą ir lėkti“, – pridūrė jis.
Forume trečiadienį-ketvirtadienį dalyvavo SGD rinkos ekspertai, stambių Lietuvos ir tarptautinių verslo organizacijų bei valdžios atstovai iš Baltijos jūros regiono bei kitų šalių.
