Tuo metu valdančių atstovas metodikoje „skylių“ neįžvelgia ir abejoja, ar rinkimų baigtis gali turėti įtakos vadinamojo „antiastravinio“ įstatymo įgyvendinimui.
„Kaip pakeisti įstatymą dėl nepirkimo? Koks bebus Seimas, jo laikysis. (...) Įstatymas pakankamai griežtas, o esminis klausimas, kaip jį įvykdyti“, – po specialios darbo grupės posėdžio BNS teigė eimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdarbietis Gediminas Kirkilas.
Metodiką kritikuojančių konservatorių atstovas Audronius Ažubalis siūlo neskubėti jos tvirtinti. Anot jo, frakcija siūlė energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui nusiųsti signalą savo kolegoms Latvijoje ir Estijoje kad jų reguliatoriai taip pat neskubėtų ir jos netvirtintų.
„Ar skubama tam, kad Astravas lapkritį ar gruodį paleidžiamas? Turi žinoti mūsų partneriai, Baltijos valstybėse, kad dalis visuomenės, kuriai atstovauja politikai, turi labai rezervuotą požiūrį į šį bendros metodikos projektą. (...) Vyksta rinkimai, niekas nežino, kaip baigsis. Jeigu nugalės tie, kurių požiūris yra švelniai rezervuotas, tada gali būti pokyčių Lietuvos pozicijoje“, – BNS teigė A.Ažubalis.
Ž.Vaičiūnas tikina, kad reikia kalbėti ne lozungais, o turėti realiai veikiantį kontrolės mechanizmą, kad elektra iš Baltarusijos nepatektų į Baltijos rinką.
Vyksta rinkimai, niekas nežino, kaip baigsis. Jeigu nugalės tie, kurių požiūris yra švelniai rezervuotas, tada gali būti pokyčių Lietuvos pozicijoje.
„Lietuvoje jau yra priimti visi reikalingi teisės aktai ir sukurtas visas mechanizmas, kad elektra iš Baltarusijos po Astravo AE paleidimo nepatektų į mūsų elektros rinką tiesiogiai. Nuosekliai dirbta, kad būtų regioninis solidarumas ir elektra iš Baltarusijos į Lietuvą nepatektų ir netiesiogiai. Dabar dirbama toliau dėl techninių priemonių, dėl kurių yra sutarta tarp Latvijos, Estijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorių, taip užkertant kelią Baltarusijos elektros patekimui į Baltijos šalis“, – BNS po posėdžio aiškino Ž.Vaičiūnas.
Pasak jo, šios priemonės yra kilmės garantijų sistema – ji privalo efektyviai veikti ir užtikrinti kontrolę – bei infrastruktūros mokestis.
„Turime tiek politinį sutarimą, apie kurį prieš keletą mėnesių, atrodo, galėjome tik pasvajoti, tiek techninius instrumentus tarp Baltijos šalių dėl vadinamojo antiastravinio įstatymo įgyvendinimo“, – teigė ministras.
G.Kirkilo teigimu, posėdyje jis gavo atsakymus į visus savo klausimus ir nuogąstavimus dėl metodikos: „Man pasirodė, kad ministerija ir „Lidgrid“ apsigynė“.
„Iš Lietuvos pusės tai tikrai nematau ypatingų skylių“, – pridūrė jis.
Tačiau į klausimą, ar yra įsitikinęs, kad Astravo elektra nepateks į Lietuvą, G.Kirkilas teigė atsakysiąs, kai bus gauta papildomos informacijos.
A.Ažubalio teigimu, posėdyje ministras Ž.Vaičiūnas pareiškė, jog lenkai metodika patenkinti, tačiau, jo žiniomis, taip nėra.
„Mūsų žiniomis, yra kitaip. Lenkų pozicija viena: nebus jokios sinchronizacijos su Baltijos šalimis, jeigu nebus garantuota, kad į Lenkiją ar Baltijos šalis pirmiausia nepateks elektros energija iš trečiųjų šalių“, – tvirtino parlamentaras.
„Metodika neteikia jokių garantijų, kad antiastravinis įstatymas bus įgyvendintas, yra paliktos tam tikros skylės. Ir kas yra labai svarbu, klausimų dėl metodikos turi ir VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – BNS)“, – pridūrė jis.
Pasak parlamentarų, svarstymus sutarta tęsti po savaitės ar kelių.
„Tada bus sumodeliuota, kaip ta elektra tekės ar netekės, norime, kad vaizdžiai būtų parodyta, nes dabar visokios formulės. Gavę elektros tekėjimo ar netekėjimo atvaizdą, priimsime sprendimą, rekomendaciją Energetikos ir darnios plėtros komisijai“, – nurodė G.Kirkilas.
Prekybos elektra su Rusija, pradėjus veikti Astravo AE, metodiką turės tvirtinti Baltijos šalių reguliuotojai.
Gavę elektros tekėjimo ar netekėjimo atvaizdą, priimsime sprendimą, rekomendaciją Energetikos ir darnios plėtros komisijai.
Siekiant blokuoti elektrą iš Astravo, daugiausia diskusijų kelia būtent klausimas, kaip užkirsti kelią jos patekimui į bendrą rinką per Rusiją ir Latviją, Lietuvai nutraukus prekybą su Baltarusija per šalis jungiančią liniją. Trijų šalių operatoriai rugsėjį sutarė, jog iš Rusijos į Latviją importuojama elektra privalės turėti kilmės sertifikatą, įrodantį, kad ji yra pagaminta ne Baltarusijoje.
Pagal metodiką, elektra iš žemyninės Rusijos į Baltijos šalių rinką pateks per Latvijos-Rusijos pjūvį, tačiau maždaug perpus mažesniu pralaidumu negu dabar nustatytas ties Lietuvos-Baltarusijos siena.
Baltarusija Astravo atominę elektrinę žada paleisti lapkričio 7 dieną. Lietuva teigia, kad jėgainė statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų.
