Tai jau trečias kartas, kai konstatuojama, jog Baltarusija nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų pagal Orhuso konvenciją. Paskutinis šalių susitikimas įvyko ketvirtadienį Juodkalnijoje.
„Nei Baltarusijos, nei Lietuvos visuomenei nebuvo leista dalyvauti sprendžiant dėl atominės elektrinės Baltarusijoje, todėl šis projektas vystomas be visuomenės pritarimo. Akivaizdu, kad Baltarusijos valdžia negavo visuomenės mandato statyti Astravo AE“, – pranešime sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Anot pranešimo, konvencijos šalys konstatavo, kad Baltarusijos visuomenė negalėjo efektyviai dalyvauti, priimant sprendimus dėl Astravo AE, nes valstybė nėra sukūrusi aiškios šio proceso tvarkos. Be to, neaišku, koks sprendimas turėtų būti laikomas galutiniu ir leidžiančiu pradėti projektą.
Orhuso konvencijos šalys taip pat pripažino, kad Baltarusija neteisėtai persekiojo ir baudė aplinkos apsaugos aktyvistus, pasisakančius prieš Astravo AE. 2012 metais Baltarusijos teisėsaugos pareigūnai suėmė keturis kovotojus prieš Astravo AE.
Susirūpinusi dėl Baltarusijos veiksmų ir negaudama pakankamai informacijos apie AE projektą, Lietuva 2015-ųjų kovą kreipėsi į Orhuso konvencijos Atitikties komitetą, kuris tų pačių metų birželį pateikė išvadas, kad Baltarusija pažeidė konvencijos nuostatas.
Lietuvos teigimu, Baltarusija stato branduolinę jėgainę pažeisdama Espo ir Orhuso konvencijų nuostatas. Be to, Baltarusija nepateikė jokių tyrimais pagrįstų paaiškinimų, kodėl AE statyti pasirinkta Astravo aikštelė, esanti tik už 50 kilometrų nuo Vilniaus, neatlikta jokio vertinimo apie avarijos atveju galimą radiologinį poveikį tarpvalstybiniams vandenims, Lietuvos gyventojams ir aplinkai.
65 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog Astravo AE kelia grėsmę šalies saugumui, parodė naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta visuomenės apklausa.
