„Įsigaliojus embargui rusiškai naftai, Vokietijai teko ieškoti tiekėjų savo naftos perdirbimo gamykloms. Viena iš naujų krypčių, iš kur nafta patenka į Vokietiją, yra Lenkija“, – rašoma publikacijoje.
Pažymima, jog Varšuvos ir Berlyno pasiektas susitarimas leido vokiečiams užtikrinti svarbios naftos perdirbimo įmonės veiklos tęstinumą. Didžiausia jos akcininke formaliai išlieka „Rosneft“ antrinė įmonė Vokietijoje, o jų valdymą praėjusį rudenį laikinai perėmė Vokietijos federalinė tinklų agentūra (Bundesnetzagentur).
Kita vertus, kaip teigia money.pl, Lenkijos pagalbos aprūpinant Švedto gamyklą žaliava suteikimas priklausė nuo to, ar iš šios įmonės akcininkų bus išstumtas Rusijos kapitalas.
Švedto naftos perdirbimo gamykla, pajėgi per metus perdirbti 11,6 mln. tonų žaliavos, yra prijungta prie Rusijos eksporto naftotiekio „Družba“. Tačiau Vokietija priversta ieškoti alternatyvos rusiškai naftai, o dalį jos netekčių jau pakeitė Kazachstano žaliava.
Apie 3 tūkst. darbuotojų turinčiai Švedto gamyklai kartu Leunos naftos perdirbimo įmone tenka pagrindinis vaidmuo aprūpinant degalais rytinę Vokietijos dalį, taip pat iš dalis – sostinę Berlyną bei Lenkijos vakarinius regionus.
