Dar likus kelioms dienoms iki akcininko sprendimo dėl įstatinio kapitalo sumažinimo 97 procentiniais punktais, 2015 metų sausio 23 dieną, „Orlen Lietuva“ išplatino komentarą apie savo finansinę būklę. Bendrovė nedviprasmiškai pasisakė, kad viena iš neigiamo metinio finansinio balanso priežasčių buvo logistikos kaštų našta.
Akcijų vertę sumažino 36 kartus
Akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ įstatinis kapitalas drastišku dydžiu sumažintas 2015-ųjų sausio 29 dieną. Tai rodo 15min.lt turimi dokumentai. Toks sprendimas grindžiamas vienintelio bendrovės akcininko – Lenkijos bendrovės „PKN Orlen S.A.“ tos pačios dienos sprendimu.
Naftos perdirbimo bendrovės įstatinis kapitalas sumažintas nuo pirminio 208 568 232 eurų iki 5 793 562 eurų.
Naftos perdirbimo bendrovės įstatinis kapitalas sumažintas nuo pirminio 208 568 232 eurų iki 5 793 562 eurų.
Bendrovės savininkai apdairiai nesumažino bendrovės akcijų skaičiaus, išlaikydami pirmines 5 793 562 akcijas. Tačiau jų vertę nuo buvusios 36 eurų nominaliosios vertės sumažino iki 1 euro – 36 kartus.
Tų pačių metų vasario 6 dieną įstatinio kapitalo sumažinimas ir su tuo susiję bendrovės “Orlen Lietuva” įstatų pakeitimai įregistruoti ir Juridinių asmenų registre.
Kapitalo mažinimas – nuostoliams dengti
Naftos perdirbimo įmonės „Orlen Lietuva“ atstovas spaudai Mindaugas Linkaitis tikina, kad sprendimas sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą grindžiamas siekiant padengti praėjusių metų nuostolius.
„Toks sprendimas priimtas, siekiant stabilizuoti įmonės finansinę veiklą, padengiant 2014-aisiais metais susidariusius nuostolius“, – teigė M.Linkaitis.
„Orlen Lietuva“ vienintelio akcininko – Lenkijos bendrovės „PKN Orlen“ praėjusių metų veiklos ataskaitoje skelbiama, kad Mažeikiuose veikiančios „Orlen Lietuva“ pajamos 2014-aisiais metais sumenko 22,7 proc. – iki 5,355 mlrd. eurų.
Orlen Lietuva“ pernai patyrė 167 mln. eurų grynųjų nuostolių. Tai – 2,1 karto daugiau nei 2013-ais metais, kai jie buvo 80,9 mln. eurų.
Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ pernai patyrė 167 mln. eurų grynųjų nuostolių. Tai – 2,1 karto daugiau nei 2013-ais metais, kai jie buvo 80,9 mln. eurų.
Mažindama įstatinį kapitalą šių metų sausį, „Orlen Lietuva“ jį sumažino 35 mln. eurų daugiau nei, kaip skelbiama ataskaitoje, pernai patyrė grynųjų nuostolių.
„PKN Orlen“ gamyklai gelbėti skyrė dar 300 mln. dolerių
M.Linkaitis tikino, kad pernai bendrovės patirti dideli nuostoliai „neturi didelės reikšmės nei darbuotojams, nei valstybei“.
Mūsų nuosavas kapitalas tapo neigiamas – minus 194 mln. JAV dolerių. Tai reiškia, kad bendrovės akcijų vertė taip pat tapo neigiama. Jokia bendrovė negali veikti, turėdama neigiamą nuosavybės vertę.
„Mūsų nuosavas kapitalas tapo neigiamas – minus 194 mln. JAV dolerių. Tai reiškia, kad bendrovės akcijų vertė taip pat tapo neigiama. Jokia bendrovė negali veikti, turėdama neigiamą nuosavybės vertę. Bendrovė turėjo padengti nuostolius įmonės balanse ir atstatyti kapitalą iki Lietuvos įstatymų reikalaujamo lygio.
„Orlen Lietuva“ skaičiavimais, bendrovei reikėjo papildomo 300 mln. JAV dolerių kapitalo padengti nuostolius ir užtikrinti tolimesnę bendrovės veiklą. „PKN Orlen“ nusprendė investuoti tuos 300 mln. JAV dolerių“, – teigia „Orlen Lietuva“ atstovas M.Linkaitis.
Bendrovės atstovas pažadėjo patikslinti, kokia forma ir kada minėta investicija buvo padaryta.
„Orlen Lietuva“ yra didžiausia Lietuvos kompanija eksportuotoja ir mokesčių mokėtoja. Nuo 2006 m., anot bendrovės pranešimo, „PKN Orlen“ išleido beveik 4 milijardus JAV dolerių įsigyti Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklą ir tolimesnėms investicijoms į ją.
Vyriausybė apie nacionalinio saugumo strateginių objektų sąraše esančios bendrovės sprendimą drastiškai sumažinti įstatinį kapitalą išgirdo iš 15min.lt žurnalistės.
Atsakymo į 15min.lt klausimą, kaip Vyriausybė vertina strateginio investuotojo įstatinio kapitalo sumažinimą 97 procentais, redakcijai teko laukti nuo praėjusios savaitės penktadienio iki vėlaus šios savaitės antradienio vakaro.
Žurnalistei paskambinęs ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus patarėjas investicijoms Justas Pankauskas neslėpė, kad tokia žinia buvo nemenkas šokas.
Imamės skubių priemonių parengti Vyriausybės nutarimą, pagal kurį, įmonės pardavimo atveju, akcijos pirmumo tvarka būtų siūlomos Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
„Žinant premjero geranoriškumą ieškant sprendimo ginčui tarp bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“, būtų buvę mandagu, jei apie tokį jų sprendimą būtume sužinoję kitu būdu. Tačiau šiuo metu jau gavome užklausas iš Registrų centro ir imamės skubių priemonių parengti Vyriausybės nutarimą, pagal kurį, įmonės pardavimo atveju, akcijos pirmumo tvarka būtų siūlomos Lietuvos Respublikos Vyriausybei”, – sakė premjero patarėjas J.Pankauskas.
Anot Vyriausybės atstovo, tokie įmonės sprendimai gali signalizuoti ir tai, jog bendrovė galimai ieško investuotojų finansinei būklei gerinti.
„Vyriausybė suinteresuota šį strateginį objektą išlaikyti savo rankose. Atsižvelgiant į šiuo metu esamą geopolitinę padėtį, tai ypač svarbu, kad didžiausias Lietuvos mokesčių mokėtojas ir svarbiausias eksportuotojas išliktų Lietuvos valstybei lojaliose rankose“, – sakė premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas.
Sprendimas išgąsdino „Lietuvos geležinkelius“
Vienas didžiausių AB „Orlen Lietuva“ kreditorių – Lietuvos valstybės valdoma akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.
Dar pernai ši bendrovė dėl nesumokėtų pinigų už pervežimo paslaugas padavė naftos perdirbimo bendrovę į teismą.
2014-ųjų birželį teismas, siekdamas užtikrinti galimą teismo sprendimo vykdymą, areštavo 8,5 mln. litų (2,5 mln. eurų) vertės AB „Orlen Lietuva“ turto. Bylinėjimas šioje byloje dar nesibaigęs.
Pasak bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovo Vidmanto Gudo, skolininkų „Orlen Lietuva“ sprendimas drastiškai mažinti įstatinį kapitalą „kelia nerimą“.
„Lietuvos geležinkeliai“ iš „Orlen Lietuva“ siekia prisiteisti apie 8,4 mln. eurų už neapmokėtas paslaugas. „Lietuvos geležinkeliai“ tikina, kad nuo 2014-ųjų metų pradžios „Orlen Lietuva“ nesumokėdavo 12-13 proc. sąskaitos sumos, be to, bendrovė nuo pernai metų liepos 1 dienos geležinkelininkams neapmoka dar 16 proc. sąskaitų.
Ypač neramina faktas, kad šiuo metu mūsų ieškinys yra didesnis nei oficialus tos bendrovės įstatinis kapitalas, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas V.Gudas.
„Mes buvome informuoti apie tokius ketinimus (mažinti įstatinį kapitalą – aut.), nes to reikalauja Akcinių bendrovių įstatymas. Toks sprendimas mus glumina ir net neramina. Tik sužinoję apie tokio sprendimo priėmimą, mūsų bendrovės teisininkai pradėjo rengti kreipimąsi į teismą – dar kartą prašysime taikyti turto areštą mūsų keliamo ieškinio išieškojimo galimybei užtikrinimui. Ypač neramina faktas, kad šiuo metu mūsų ieškinys yra didesnis nei oficialus tos bendrovės įstatinis kapitalas”, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas V.Gudas.
Bendrovė „Orlen Lietuva“ iš valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ per teismą nori atgauti 15,9 mln. eurų dėl per didelių paslaugų kainų.
Bendrovės padėtis kritinė, ji gali būti rengiama pardavimui
Verslo ekspertai tokį „Orlen Lietuva“ žingsnį vertina vienareikšmiai – bendrovės finansinė padėtis kritinė, greičiausiai įmonė rengiama pardavimui.
„Taip ženkliai akcininkui sumažinus įstatinį kapitalą ir toliau įmonei dirbant nuostolingai, ateityje prarandama galimybė taikyti analogišką nuostolių padengimo būdą. Todėl ateityje bendrovės akcininkai, norėdami dengti atsiradusius nuostolius, privalės investuoti savo lėšas arba pradėti mąstyti apie įmonės bankrotą“, – sako verslo teisės ekspertas Vaidas Šalaševičius.
Bendrovės finansinė padėtis kritinė, greičiausiai įmonė rengiama pardavimui.
Verslo teisės eksperto teigimu, akcinės bendrovės įstatinio kapitalo mažinimo formalios priežastys gali būti kelios – siekiant išmokėti lėšų bendrovės akcininkams, panaikinti balanse įrašytus nuostolius ar anuliuoti bendrovės įsigytas akcijas.
„Jei įmonė dirbo nuostolingai, o akcininkai, greičiausiai, neketina investuoti daugiau savo lėšų atsiradusiems dideliems nuostoliams padengt, tokiais atvejais jie turi teisę sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą ir taip panaikinti atsiradusius nuostolius, tokiu būdu sumažinant ir įmonės akcijų vertę“, – aiškina V.Šalaševičius.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis: „Jokio pavojaus neįžvelgiu“
– Ką reiškia, kai bendrovė, strateginis investuotojas, mažina 97 proc. įstatinį kapitalą, o akcijos vertė nukrinta nuo 36 iki 1 euro? – 15min.lt paklausė ekonomisto ir finansų analitiko Nerijaus Mačiulio.
– Reikėtų klausti įmonės, kokie motyvai. Aš tiksliai neatsimenu, kokia buvo priežastis, berods, susiję su turto perkainojimu. Nemanau, kad tai turi kokios nors įtakos įmonės veiklai.
– Ar jūs nemanote, kad tai gali reikšti, jog įmonė ketina trauktis iš Lietuvos? O gal rengiama pardavimui? Bet tokiu atveju mažinimas įstatinio kapitalo – nelogiškas žingsnis.
– Įmonė atvirai kalbėjo, kad planuoja stabdyti veiklą. Tam nereikėjo mažinti įstatinį kapitalą. Tačiau panašu, kad atpigus naftai, tie planai bus atidėti.
– „Orlen Lietuva“ – didžiausias mokesčių mokėtojas į biudžetą. Kaip jos uždarymas paveiktų šalies ekonomiką?
– „Orlen Lietuva“ į biudžetą sumoka nulį. Akcizus ir PVM moka vartotojai, pirkdami kurą. Nebūtų „Orlen Lietuva“, būtų kitas degalų tiekėjas, būtų surenkami tie patys mokesčiai. Kaip ir sakiau, įstatinio kapitalo mažinimas šioje situacijoje nieko nekeičia. Nemanau, kad tai susiję su veiklos tęstinumu.
