„Naftos perdirbimo produktų gamyklai Lietuvoje, Mažeikiuose, kuri taip pat buvo aprūpinama Rytuose išgauta nafta, šiandien žaliava iš Rytų nebetiekiama. Šimtas procentų žaliavinės naftos šiai bendrovei tiekiama iš kitų šalių“, – spaudos konferencijoje praėjusią savaitę Varšuvoje teigė „Orlen“ prezidentas Danielis Obajtekas.
„Orlen Lietuvos“ atstovė Kristina Gendvilė BNS patvirtino, kad gamykla perdirba Šiaurės jūros, Saudo Arabijos, JAV bei kitų regionų naftą.
„Į „Orlen Lietuvos“ valdomą naftos perdirbimo produktų gamyklą Mažeikių rajone perdirbimui atkeliauja tik nafta, išgauta Šiaurės jūroje, Saudo Arabijoje, JAV bei kituose regionuose, bet ne Rusijos Federacijoje“, – komentare BNS teigė K.Gendvilė.
„Orlen Lietuvos“ vadovas Michalas Rudnickis praėjusią savaitę teigė, kad įmonė yra pasiruošusi atsisakyti rusiškos naftos, kuri iki šiol sudarė didžiąją dalį jos perdirbamos žaliavos.
„Vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo produktų gamykla yra visiškai technologiškai pasiruošusi perdirbti ne rusišką naftą. Taigi, nenutrūkstantis gamybos procesas yra užtikrintas esant bet kuriam geopolitiniam scenarijui“, – pranešime teigė M.Rudnickis.
Energetikos ministras Dainius Kreivys neseniai sakė, kad bendrovė ateityje planuoja naudoti tik Saudo Arabijos kompanijos „Saudi Aramco“ tiekiamą naftą.
Pasak „Orlen Lietuvos“, 2020 metų pradžioje daugiau kaip 50 proc. žaliavos „Orlen“ valdomoms gamykloms buvo išgauta Rytuose, o kita dalis atkeliaudavo iš Saudo Arabijos, Šiaurės jūros, Norvegijos, Angolos ar Nigerijos.
Lenkijos „Orlen“ pernai skelbė, kad 57 proc. žaliavos savo perdirbimo gamykloms perka iš Rusijos pagal ilgalaikes tiekimo sutartis, maždaug 8 proc. – iš Saudo Arabijos, o likusią dalį – „spot“ rinkoje.
Apie galimybę visiškai atsisakyti rusiškos naftos imta kalbėti Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
Pernai bendrovė perdirbo 7,954 mln. tonų naftos – 1 proc. daugiau nei 2020-aisiais (7,847 mln. tonų), o vien ketvirtąjį ketvirtį – 2,47 mln. tonų, arba 29 proc. daugiau nei prieš metus (1,915 mln. tonų).
„Orlen Lietuva“ pernai išnaudojo 78 proc. perdirbimo pajėgumų – 1 punktu daugiau nei 2020-aisiais, o vien ketvirtąjį ketvirtį – 96 proc., arba 21 punktu daugiau nei 2020 metų spalį-gruodį.
