Lietuvoje aplinkos orą teršiančių medžiagų stebėseną atlieka Aplinkos apsaugos agentūra. Stacionarių automatinių oro kokybės tyrimų stočių visoje Lietuvoje šiuo metu yra 17: Vilniuje veikia 4, po 2 įrengtos Kaune ir Klaipėdoje, po 1 – Šiauliuose, Panevėžyje, taip pat kaimiškosiose vietovėse – Žemaitijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos regionuose.
Po vieną tokią stotį įrengta ir tokiuose miestuose, kuriuose veikia didelės oro užterštumo rizikos pramonės objektai – Kėdainiuose, Mažeikiuose, Naujoje Akmenėje ir Jonavoje.
Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje viešai skelbiami išsamūs kiekvienų metų statistiniai oro kokybės tyrimų rodikliai.
Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje viešai skelbiami išsamūs kiekvienų metų statistiniai oro kokybės tyrimų rodikliai ir oro kokybės tyrimų apžvalgos su apibendrintais metų duomenimis. Taip pat pastarųjų metų oro kokybės duomenų analizė pateikiama ir Aplinkos apsaugos agentūros parengtoje apibendrintoje aplinkos būklės ir jos pokyčių ataskaitoje.
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai yra parengę interaktyvų oro taršos stebėsenos žemėlapį, kuriame realiuoju laiku galima stebėti visų Lietuvoje esančių automatinių oro kokybės tyrimų stočių duomenis ir oro užterštumo lygį. Šis interaktyvus žemėlapis veikia AAA internetinėje svetainės nuorodoje ORO KOKYBĖ ŠIANDIEN.
Oro kokybės rodikliai 2023-aisiais
Valstybinio aplinkos oro monitoringo duomenimis, 2023 m. teršalų koncentracijos daugelyje oro kokybės tyrimų (OKT) stočių buvo mažesnės nei ankstesniais metais. Palyginus su 2022 m. aplinkos oro kokybė mūsų šalyje buvo geresnė.
Vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija OKT stotyse neviršijo nustatytos ribinės vertės (40 µg/m³). Palyginti su 2022 m., šis rodiklis visose tyrimų vietose buvo mažesnis arba nepakito. Tyrimų duomenys rodo, kad daugiausia kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijimų fiksuojama spalio-gruodžio mėn. ir sausio-kovo mėn., t. y. didžiausios teršalų koncentracijos nustatomos šildymo sezono metu, kai gaminant šilumos energiją į aplinkos orą išmetami degimo produktai.
Daugelyje oro kokybės tyrimų stočių smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija buvo mažesnė nei 2022 metais.
Kietųjų dalelių KD2,5 vidutinė metinė koncentracija taip pat neviršijo nustatytos normos. Daugelyje oro kokybės tyrimų stočių smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija buvo mažesnė nei 2022 metais.
Vidutinė metinė azoto dioksido (NO2) koncentracija miestų OKT stotyse taip pat neviršijo ribinės vertės (40 µg/m³). Siektinos vertės (1 ng/m³) nei vienoje tyrimų vietoje neviršijo ir benzo(a)pireno vidutinė metinė koncentracija.
Šio pavojingo kancerogeno aukščiausios koncentracijos nustatomos šaltuoju metų laiku, kuris į aplinkos orą daugiausia patenka šildant individualius gyvenamuosius namus kietuoju kuru (akmens anglimi, durpėmis, mediena, briketais ir kt.), naudojant pasenusius ar techniškai netvarkingus šildymo įrenginius, taip pat laiku ir tinkamai neišvalius kaminų.
Sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), benzeno ir sunkiųjų metalų (švino, arseno, kadmio, nikelio) vidutinės metinės koncentracijos neviršijo nustatytų ribinių ar siektinų verčių ir palyginti su 2022 metais šių teršalų koncentracijos aplinkos ore daugelyje oro kokybės tyrimų vietų sumažėjo.
Situacija nežymiai, bet gerėja
Pagal ilgalaikius tyrimų duomenis mūsų šalyje aplinkos oro kokybė pamažu gerėja ir vis rečiau viršija galiojančias normas.
Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centro Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Solveiga Pajarskienė sako, kad aplinkos ore išmatuotų teršalų koncentracijų vertinimas atliekamas remiantis ES direktyvomis ir Lietuvos teisės aktais.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) žmonių sveikatos apsaugai nuo 2021 m. nustatė griežtesnes, nei šiuo metu Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje galiojančios normos, geros oro kokybės gaires.
Gal dėl to pasigirsta nuomonių, kad Lietuvoje oro tarša viršija kelis kartus. Šiuo metu atnaujinama Aplinkos oro direktyva, kurioje numatoma, kad nuo 2030 m. įsigalios žymiai griežtesnės aplinkos oro kokybės normos, priartintos prie Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų normų.
Miestų aplinkos oro užterštumas kasmet varijuoja ir priklauso nuo to, kokie taršos šaltiniai.
Pasak S.Pajarskienės, miestų aplinkos oro užterštumas kasmet varijuoja ir priklauso nuo to, kokie taršos šaltiniai ir koks jų tuo metu daromas poveikis yra tam tikroje teritorijoje, taip pat nuo meteorologinių sąlygų atskirais metų laikais.
Stebėjimai rodo, kad didžiausios įtakos padidėjusiam oro užterštumui, tokiais teršalais kaip kietosios dalelės, azoto dioksidas, sieros dioksidas, benzo(a)pirenas ir kitais turi kietojo kuro deginimas energetikos įmonėse bei individualių namų ūkiuose, transporto keliama tarša.
Specialistė sako, kad kiekvieno teršalo kitimo dinamika šalies miestuose skirtinga. „Tarkim, vertinant ilgesnio 2003-2023 metų laikotarpio oro kokybės tyrimų duomenis, kietųjų dalelių KD10 koncentracijos beveik nekinta arba rodo nedidelę mažėjimo tendenciją Šiauliuose, Naujoje Akmenėje, Mažeikiuose, Panevėžyje, Jonavoje ir Kėdainiuose.
Didžiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje taip pat stebima kietųjų dalelių KD10 koncentracijos nedidelė mažėjimo tendencija, tačiau individualių namų rajonuose arba intensyvaus eismo gatvėse oro kokybės tyrimų stotys fiksuoja kietųjų dalelių padidėjimą“, - sako S.Pajarskienė.
Aplinkos oro kokybė šalies miestuose, anot specialistės, labai priklauso ir nuo gyventojų pasirinkimų, pvz. kaip keliaujame mieste, kokiu kuru šildome būstą ir pan.
„Gyventojų elgsenos, įpročių keitimas aplinkai palankesniais, sumažintų aplinkos oro užterštumą ir pagerintų gyvenimo kokybę. Apibendrinus galima sakyti, kad šalyje oro kokybė lėtai, bet gerėja“, - pastebi Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centro Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Solveiga Pajarskienė.
