Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Paaiškėjo Akmenės rajone nuvirtusios vėjo jėgainės incidento priežastis

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) sudaryta avarijos tyrimo komisija nustatė naujai pastatytos vėjo jėgainės avarijos, įvykusios 2023 gegužės 2 d. Laumėnų I kaime, Akmenės rajone priežastis ir kaltininkus.
Nulūžusi vėjo jėgainė
Nulūžusi vėjo jėgainė / Statybų inspekcijos nuotr.

15min jau skelbė, kad incidentas įvyko gegužės mėnesį, kai bendrovės „Enefit Green“ statomame vėjo parke, lūžo vienos vėjo elektrinės stovas.

Žmonės incidento metu nenukentėjo, o bendrovė laikinai sustabdė parko veiklą. Ji pamažu atnaujinta nuo rugsėjo pradžios – paleistos 12 parko turbinų, o visos 14 jėgainių, įskaitant pakeistą nukritusią jėgainę, pilna galia turėtų veikti pirmąjį 2024 metų ketvirtį.

Statybos inspekcija, išnagrinėjusi pateiktus duomenis nustatė, kad incidentą lėmė netinkamas vėjo elektrinės bokšto poslinkių monitoringo elektros gaminių sumontavimas, neteisingai atliktas kompiuterinių duomenų apdorojimo bei statinio sparnuotės (rotoriaus) menčių mechaninio sukimo proceso valdymo sistemos testavimo atlikimas.

Sensoriaus testavimas vyksta PCH sensoriaus gamykloje Danijoje.

Avarijos tyrimo komisijos teigimu, 2023 kovo 29 d. baigtos montuoti vėjo jėgainės avarija įvyko staiga, kadangi apkrova per kelis rotoriaus apsisukimo ciklus buvo labai padidėjusi ir viršytas plieninių bokšto lakštų mechaninis atsparumas.

Plieninei sienutei įlinkus dviejose vietose (11 ir 72 m aukščiuose) buvo pažeista stabili bokšto pusiausvyra, todėl bokštas ėmė linkti ir galiausiai viršūnė su rotoriumi nukrito ant žemės, į gretimai esantį mišką.

Segmentai tarp sulenktų vietų liko beveik sveiki, nukritę aukščiausi bokšto segmentai buvo dalinai sulankstyti, pažeistos jungtys tarp segmentų, sugadinta viršutinė technologinė įranga bei sugadinti bokšto viduje išdėstyti kabeliai, kopėčios, inžineriniai tinklai. Pamato betono įtrūkių ar inkarinių varžtų pažeidimų vizualiai nenustatyta.

Avarijos metu žmonės nenukentėjo. Gamtai padarytos žalos dydis nustatinėjamas, skelbia Statybų inspekcija

Statinio statybos techninę priežiūrą vykdžiusi įmonė UAB „Sweco Lietuva“ 2023 gegužės 15 d. paaiškinamajame rašte avarijos tyrimo komisijai teigė, kad parą prieš griūtį (2023 gegužės 1 d.) vėjo jėgainė buvo įjungta ir veikė sklandžiai.

Atestuotos ekspertizės įmonės UAB „Skalmarkas“ bendrosios statinio griūties ekspertizės 2023 m. spalio 3 d. akto duomenimis, 2023 m. gegužės 1 d. buvo atliktas standartinis vėjo elektrinės įrangos testavimas ir vyko 24 val. pasirengimas įrangos standartiniam testavimui.

2023 m. gegužės 2 d. 7:00 val. sukimo metu užfiksuotas žemas garsas ir po minutės (7:01 val.) automatika sustabdė procesą. Iki 15:28 val. vyko einamasis aptarnavimas – stabdymo disko valymas. 15:47 val. jėgainė pradėjo gaminti elektrą, tačiau 15:54 val., anksčiau, nei suveikė proceso automatinis stabdymas, įvyko vėjo jėgainės griūtis.

Tiriamas ir naujausias incidentas Tauragėje

Spalio mėnesį įvyko jau antras panašus incidentas per pusmetį – nulūžo vėjo jėgainė Tauragės rajone.

Kaip 15min informavo Tomas Grigas, abiejų vėjo jėgainių incidentų tyrimus koordinavusios NT projektų bendrovės „RUMA“ vadovas, tyrimas dėl paskutinio atvejo dar tik pradėtas, todėl ir išvadų greitai tikėtis nereikėtų.

Skaitytojo nuotr./Nulūžusi vėjo jėgainė
Skaitytojo nuotr./Nulūžusi vėjo jėgainė

Tiesa, skirtingai nuo Akmenės rajono atvejo, kai sulūžo dar statoma jėgainė, Tauragėje jėgainė veikė jau ne pirmus metus. Incidentas įvyko ją remontuojant, todėl Statybos inspekcija tyrime nedalyvaus.

Kaip anksčiau 15min informavo šio vėjo jėgainių parko savininkai „Energogrupė“, į incidento tyrimą įsitraukė ir jėgainės gamintojo „Enercon“ atstovai, atvykę iš Vokietijos.

Po šio incidento Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA) nutarė steigti specialią grupę.

Kaip 15min komentavo asociacijos vadovas Linas Sabaliauskas, kad asociacijoje yra narių kurie turėjo incidentų ir turi patirties juos valdant kitose šalyse. „Kuriame tokią grupę, kad jie dalintųsi informacija. Jūs [žurnalistai] ir institucijos turi pagrįstų klausimų, tačiau neturi patirties – todėl ir kuriame tokią grupelę, kad ji šią nišą užpildytų. Kad galėtume pasakyti – ar tai iš gamintojo kilusi problema, ar tai aptarnavimo problema“, – kalbėjo jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?