Nepaisant to, situacija Lietuvos atsinaujinančios energetikos rinkoje šiuo metu yra itin įtempta. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) duomenimis, bent 6 vėjo energetikos vystytojai yra priversti stabdyti planuotus vėjo ir hibridinių parkų projektus, tad kada Lietuva turės pakankamus pajėgumus pati pasigaminti daugiau elektros energijos – neaišku.
„Lietuvoje pasigaminame vidutiniškai trečdalį reikalingos elektros energijos, penkerių metų vidurkis – 31,6 proc. viso šalies energijos poreikio. Tai yra gerokai per mažai. Iš dalies tai lėmė, kad ilgą laiką įstatymuose buvo numatytos lubos atsinaujinančios energetikos projektams, esą tokia gamyba yra nepastovi ir išbalansuos energetikos sistemą.
Tai pristabdė projektų vystymą, tad turime vietinės generacijos elektros energijos trūkumą, kurį reikia importuoti. Šiandien sustabdyti projektai reiškia, kad elektros generacija greitu metu nebus didesnė ir tebebūsime priklausomi nuo importo“, – komentuoja LVEA l. e. p. vadovas Edgaras Maladauskas.
Sustabdytas jau 3 mėn.
Liepos pradžioje Energetikos ministerijos priimtas Proveržio paketas apribojo maksimalią komercinių saulės jėgainių projektų galią iki 2 GW, dėl to buvo sustabdytas leidimų išdavimas didžiajai daliai dar tik planuojamų projektų. Skaičiuojama, kad tuo metu jau pateiktų prašymų suminė galia siekė 4,5 GW – dvigubai daugiau, nei leidžia įstatymas. Pasak projektų vystytojų, situacija iki šiol yra neišspręsta. LVEA duomenimis, bent 6 didelių vėjo ir hibridinių (kai į vieną prijungimo prie elektros tinklo vietą jungiami keli skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių įrenginiai) parkų vystymas yra sustabdytas neribotam laikui.
„Jau trečias mėnuo nežinome, ar gausime vystymo leidimą Lietuvoje planuotiems 560 MW galios hibridiniams saulės ir vėjo elektrinių parkams“, – sako bendrovės „Atsinaujinančios energetikos investicijos“ vadovas Tomas Milašauskas.
Pasak jo, stabdant saulės jėgainių parkų vystymą stoja ir hibridinių parkų plėtra, kuri galėtų užtrinti itin efektyvią elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energetikos išteklių ištisus metus. Pasigendama ir aiškesnės valstybės vizijos apie atsinaujinančios energetikos sektoriaus potencialo išnaudojimą visuomenės ir valstybės labui. Dabar atliktos investicijos į šį sektorių bent 30 metų užtikrintų pigesnę energiją ir milžiniškus mokesčius, mokamus į valstybės bei savivaldybių biudžetus.
„Energija yra dabar vykstančio ekonominio ir energetinio karo ginklas. Kol esame sustabdę savo atsinaujinančios energetikos vystymą, kariaujame tik žodžiais, vystydami ją – kariautume ir darbais. Kiekviena atsinaujinančių išteklių pagaminta kilovatvalandė reiškia mažesnį suvartotų rusiškų dujų kiekį ir mažesnes Rusijos pajamas, kurias ji nukreipia karui Ukrainoje“, – pabrėžia T.Milašauskas.
Kainos mažesnės kartais
Pasak LVEA l. e. p. vadovo E.Maladausko, šiuo metu, siekiant padidinti elektros generaciją šalyje, reikėtų skirti maksimalų dėmesį visiems vėjo ir saulės elektrinių projektams – tiek naujiems, tiek dabar vystomiems, tiek jau pastatytiems, tačiau dar negaminantiems elektros.
,,Kai kurie nauji vėjo parkai stovi jau 3-4 mėnesius, tačiau neveikia, nes negali gauti leidimo gamybai. Situacija gana paini, kai yra kalbama apie plėtrą, bet realiai plėtra yra stabdoma arba vilkinami procesai dėl neaiškių priežasčių“, – sako E.Maladauskas.
Metų viduryje, LVEA skaičiavimais, įvairiose stadijose buvo vystoma apie 2,7 GW galios vėjo ir hibridinių parkų projektų. Intensyvi vėjo ir hibridinių parkų plėtra ženkliai padidintų gaminamos elektros energijos apimtis ir užtikrintų ne tik didesnę energetinę nepriklausomybę, bet ir pigesnę elektros energiją tiek buitiniams, tiek verslo vartotojams.
„Elektros kaina biržoje perkopė 350 Eur/MWh, tačiau, jei atskirai vertintume atsinaujinančius energetikos išteklius, pamatytume, kad vėjo generuojamos elektros energijos kaina siekia vos apie 40 Eur/MWh, saulės – apie 70 Eur/MWh. Tai yra geriausias įrodymas, kodėl mums reikia kuo daugiau įdarbintų atsinaujinančios energetikos šaltinių“, – sako E.Maladauskas.
Remiantis LVEA skaičiavimais, kiekvienas instaliuotas vėjo elektrinių MW vystytojams kainuoja nuo 1,5 milijono eurų, tai reiškia, kad valstybėje šiuo metu stabdomos ir milijardinės investicijos.
Vystytojai siūlo sprendimų
Kol valdžios institucijos svarsto, kaip kompensacijomis glaistyti kylančią energetinę krizę, atsinaujinančios energetikos šalininkai ragina imtis konkrečių veiksmų skatinant vėjo, saulės ir hibridinių parkų plėtrą.
„Turime paradoksalią situaciją – vystytojai yra pasiruošę plėtoti saulės elektrinių parkus, yra jau investavę dideles sumas, rezervavę žemės sklypus ir atlikę kitus paruošiamuosius darbus, tačiau jau trečią mėnesį darbai stovi vietoje. Nepašalinus kliūčių kitais metais turėsime kur kas mažiau įgyvendintų projektų nei planuota, o tai reiškia, kad dar ilgai užtruksime, kol pasieksime norimą proveržį ir šalies energetinę nepriklausomybę“, – sako LVEA l. e. p. vadovas E.Maladauskas.
Pasak bendrovės „Atsinaujinančios energetikos investicijos“ vadovo T. Milašausko, pradėti reikėtų nuo reguliacinės aplinkos stabilizavimo – nuolatinis teisės aktų keitimas tik imituojant konsultacijas su rinka įneša daug painiavos vėliau tuos pakeitimus įgyvendinančioms institucijoms ir rinkos dalyviams bei nėra naudingas atsinaujinančiai energetikai vystyti.
„Dabar pakaktų panaikinti 2 GW tinklo ribojimą, kad planuoti projektai būtų vykdomi pagal vystytojų numatytus planus bei turėtus lūkesčius. Taip pat kuo skubiau reikia parengti hibridinių parkų teisės aktus, kad būtų galima rezervuoti tinklo pajėgumą naudoti tiek vėjo, tiek saulės jėgainėms“, – teigia pašnekovas.
Galiausiai didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas investicijoms į perdavimo tinklo modernizavimą bei perdavimo tinklą stabilizuosiančių paslaugų rinkos sukūrimą tam, kad tinklas būtų pasirengęs priimti gerokai daugiau energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių. Pavyzdžiui, tose vietose, kur numatomas perdavimo tinklo pajėgumų trūkumas, turėtų būti statomos perdavimo tinklo baterijos ir taip sukuriamos virtualios
perdavimo linijos, padidinančios tinklo pajėgumą. Daugelyje valstybių tam yra kuriama rinka ir į baterijų infrastruktūrą investuoja privatūs rinkos dalyviai.
