Kai kurie Seimo nariai įsitikinę, kad tarptautiniame investicinių ginčų arbitraže Vašingtone reikalaudama atlyginti žalą, patirtą dėl neva nesąžiningo Lietuvos elgesio ir jos investicijų Lietuvoje nusavinimo, „Veolia“ parodo, kad ji neketina likti Vilniuje ir siekti šilumos ūkio nuomos sutarties, kuri baigiasi po metų, pratęsimo.
„Jeigu jau yra tokie arbitražai, tai einama į santykių nutraukimą ir ieškoma būdų, kaip iš to būtų galima išgauti naudos. Nes jeigu einama į arbitražą, pripažįstama, kad derybose visi dalykai išsemti“, – BNS sakė Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos narys „darbietis“ Kęstutis Daukšys.
S.Šedbaras: „Jeigu toks ieškinys būtų atmestas, būtų dar viena gera pamoka Lietuvai, kaip reikia atsakingai rinktis investuotojus, kurie iš esmės turbūt vargu ar ką nors investavo, tačiau pajamas ir pelną iš miesto pasiėmė.“
Pasak jo, įmonės teigimas, kad ji yra priėmusi sprendimą likti Lietuvoje, „tėra pasiteisinimas, kad mes norime likti, o mus išstumia“: „Tai labai geras pasiteisinimas. Negi ji („Veolia“ – BNS) pasakys: mes išeiname, ne“.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Stasys Šedbaras „Veolia“ keipimąsi į tarptautinį arbitražą vadina spaudimu ir teisinio šantažo forma.
„Ar čia gynybos tokia pozicija, ar iš tiesų jie realiai mano, kad gali kažką prisiteisti – sunku pasakyti. Bet tą buvo galima prognozuoti, kai keitėsi valdžia – kai Zuoką (buvęs Vilniaus meras Artūras Zuiokas – BNS) keitė Šimašius (dabartinis meras Remigijus Šimašius – BNS), buvo galima šiek tiek prognozuoti, kad bandys spausti, nes tas terminas baigiasi (Vilniaus šilumos ūkio nuomos – BNS), ir gali būti, kad turės išeiti prancūzai“, – BNS sakė S.Šedbaras.
„Tai gali būti šantažas ir po to visų senų skolų gali būti reikalavimas, kurios buvo pridarytos, staigiai sumokėti, kai miestas nelabai yra pajėgus. Tai gali būti ir taip. Bet kaip jie prognozuoja – ar tai jie daro šantažo tokio teisinio forma, ar jie iš tiesų mano, kad yra teisūs ir laimės bylą, nes čia ir didžiulės išlaidos... “, – teigė S.Šedbaras.
„Veolia“ kreipimosi į arbitražą pamoka, pasak S.Šedbaro, Lietuvai būsianti „labai gera“.
„Jeigu toks ieškinys būtų atmestas, būtų dar viena gera pamoka Lietuvai, kaip reikia atsakingai rinktis investuotojus, kurie iš esmės turbūt vargu ar ką nors investavo, tačiau pajamas ir pelną iš miesto pasiėmė. Įsipareigojo investuoti didžiules sumas, pakeisti vamzdynus, bet, panašu, kad nelabai daug ką pakeitė, tačiau per šildymo kainas ir per baudas, kurias gauna iš Konkurencijos tarybos už nepagrįstai dideles šildymo kainas, tos pačios dukterinės įmonės gauna didžiulis nuostolius, reiškia, buvo nepagrįstai užkelti pelnai ir dabar bando visokiais būdais gintis ir galbūt kaltinti Lietuvą“, – sakė S.Šedbaras.
Anot S.Šedbaro, tokiu elgesiu „Veolia“ Lietuvos neišgąsdins.
K.Daukšys: „Kaip byla bepasibaigtų, vis tiek turėsime bėdą su kitais investuotojais, bet jeigu pasibaigtų blogai, turėsime jau didelę bėdą.“
„Tikrai Lietuvos neišgąsdins – Lietuva turi arbitražinių bylų patirties – ne vieną yra laimėjusi ir tokiu būdu, jeigu jie („Veolia“ – BNS) mano, kad išgąsdins Lietuvos institucijas ir valstybę, tai tas nieko nereiškia,“ – teigė parlamentaras.
„Tos bylos kaina susidės iš dviejų dalykų – jeigu išlošime, bus viskas tvarkoje, bet jeigu pralošime, nebūtinai tokiai sumai, kokios reikalauja, bet ir gerokai mažesnei, bus dvi bėdos – reikės sumokėti pinigus ir investuotojų požiūris į Lietuvą. Ir ši antra yra kur kas didesnė“, – BNS teigė K.Daukšys.
K.Daukšys mano, kad „Veolia“ ieškinys Lietuvai nėra gerai: „Kaip byla bepasibaigtų, vis tiek turėsime bėdą su kitais investuotojais, bet jeigu pasibaigtų blogai, turėsime jau didelę bėdą“.
Parlamentaras taip pat sakė manantis, kad dabar valstybė „turės padoriai elgtis“ su kitomis „Veolia“ valdomomis ar susijusiomis įmonėmis: „Bijosi jas kliudyti, nes jeigu kažką joms blogai padarysi, tai jie dar pridės prie ieškinio“.
„Veolia“ valdo didžiausią šilumos gamintoją Lietuvoje „Vilniaus energiją“ bei „Litesko“. Nuo savo veiklos pradžios per beveik 20 metų Lietuvoje bendrovė teigia investavusi per 200 mln. eurų, o vien Vilniuje – apie 160 mln. eurų.
