Naftos rinka laukia naftos iš Irano, nes valstybė susitarė su Vakarais dėl sankcijų atšaukimo. Iki šiol JAV ir Europos Sąjungos valstybėms buvo draudžiama pirkti naftą iš Irano.
Dabar ir taip perteklinė naftos rinka sulauks dar vienos naftos injekcijos. Skirtingais vertinimais, jau dabar naftos perteklius siekia 1,5–2 mln. barelių per dieną. Anksčiau buvo pranešta, kad Iranas per du mėnesius gali savo gavybą padidinti ir taip į rinką įlieti dar papildomą milijoną barelių naftos.
Tačiau Iranas yra OPEC narys ir valstybės valdžia mano, kad organizacija turi apsaugoti naftą nuo pigimo, kontroliuodama jos gavybą.
Jau dabar naftos perteklius siekia 1,5–2 mln. barelių per dieną. Iranas gali savo gavybą padidinti ir taip į rinką įlieti dar papildomą milijoną barelių naftos.
Ketvirtadienį Irano naftos ministras pranešė, kad Iranas savo veiksmus derins su OPEC, kad užkirstų kelią naftos kainų kritimui. Dėl to, pasak ministro, OPEC narės turi apsvarstyti, kiek naftos reikėtų išgauti dar iki didžiojo OPEC susitikimo liepą.
„Manau, kad naftos rinka yra pasiruošusi priimti tam tikrą iranietiškos naftos kiekį, apie milijoną barelių per dieną“, – sakė banko „Uralsib“ analitikas Aleksejus Kokinas.
Tačiau Iranas smarkiai padidinti naftos gavybą galės tik bėgant metams ir milijono barelių per dieną rodiklį pasieks tik per 9–12 mėnesių.
„Visų pirma sankcijos bus atšaukiamos palaipsniui. Be to, vargu, ar Iranas sugebės taip greitai padidinti naftos gavybą“, – sakė jis.
OPEC narės išgauna daugiau nei 30 mln. barelių naftos per parą. Tai sudaro apie 40 proc. visos naftos gavybos.
OPEC narės gali sumažinti naftos gavybą, pernelyg nepakenkdamos eksportui, tačiau pagrindinis klausimas yra ne organizacijos galimybės, o noras tą padaryti, aiškino „Rye, Man & Gor Securities“ analitikas Sergejus Pigariovas.
Praėjusių metų lapkritį OPEC susitikimo metu nusprendė nemažinti naftos gavybos ir taip sudarė spaudimą globaliai naftos rinkai.
Saubo Arabija tikisi tokiu būdu išstumti iš rinkos kai kuriuos silpnesnius konkurentus ir taip neprarasti rinkos dalies, kas galėtų nutikti tuo atveju, jeigu Saudo Arabija sumažintų naftos gavybą.
Saubo Arabija tikisi tokiu būdu išstumti iš rinkos kai kuriuos silpnesnius konkurentus ir taip neprarasti rinkos dalies.
Saudo Arabijos strategija jau davė rezultatų, mano S.Pigariovas. JAV veikiančių naftos gavybos platformų skaičius šių metų kovą sumažėjo 38,4 proc. – nuo 1803 iki 1110. Pasaulyje per metus užsidarė 29 proc. naftos platformų.
Dabar Saudo Arabija, jau metų pradžioje pareiškusi, kad naftos kainos smuko per daug, stengiasi jas pakelti. Saudo Arabija didina naftos, kuri gegužę keliaus į Aziją, kainas. Naftos kainas Azijai Saudo Arabija kėlė ir balandį, kai iki tol žemynui parduodamos naftos kainos buvo tik mažinamos.
Tačiau Saudo Arabija neketina su naftos kainų didino užduotimi tvarkytis pati – valstybė nori, kad OPEC narės koordinuotų tarpusavio veiksmus. Saudo Arabija taip pat ketina bendradarbiauti su karteliui nepriklausančiomis valstybėmis, pavyzdžiui, artimiausiu metu sėsti prie derybų stalo su Meksika ir Rusija.
Saudo Arabija nesiruošia viena pati spręsti žemų naftos kainų problemos.
„Logika paprasta: jeigu naftos kainų augimą lemtų jos gavybos sumažinimas Saudo Arabijoje, išaugtų naftos gavyba kitose valstybėse, taigi sumažėtų OPEC rinkos dalis gavyboje ir eksporte“, – sakė S.Pigariovas.
Pavyzdžiui, Rusija pirmąjį šių metų ketvirtį eksportui skirtos naftos gavybą padidino 7,9 proc.
„Taigi susitarimas su Rusija yra labai svarbus“, – aiškino analitikas.
Tačiau vargu, ar reikėtų tikėtis tiek OPEC, tiek Rusijos naftos gavybos sumažinimo. Jeigu nepavyko susitarti tada, kai naftos kainos buvo labai žemos, veikiausiai to nepavyks padaryti ir dabar.
Anksčiau Rusija pareiškė, kad tyčia mažinti naftos gavybos neketina. Kovo duomenimis, naftos gavyba Rusijoje išaugo iki rekordo – 10,66 mln. barelių per parą.
50–60 JAV dolerių už barelį – tiek, pasak analitikų, šiemet kainuos naftos barelis.
Tuo metu Saudo Arabija, kalbanti apie būtinybę pakelti naftos kainas, naftos gavybą kovą išaugino iki 10,33 mln. barelių per dieną – taip pat rekordiškai didelis kiekis.
Pastaruoju metu naftos kainos svyruoja ties 50–60 dolerių už barelį. Penktadienį „Brent“ kaina, nuo kurios smarkiai priklauso rusiškos naftos „Urals“ kaina, svyravo ties 58 JAV doleriais.
Rusijos ekonomistai nusiteikę pesimistiškai. A.Kokino teigimu, metų viduryje naftos kaina mažės, o metų vidurkis sieks 60 JAV dolerių.
S.Pigariovo teigimu, Irano nafta pristabdys kainų augimą. Pasak jo, kitąmet naftos barelis gali svyruoti ties 50 JAV dolerių riba
