Pasaulis tampa vis labiau priklausomas nuo Artimųjų Rytų naftos

Dėl mažų „juodojo aukso“ kainų augant jo paklausai, Artimųjų Rytų šalių dalis pasaulio naftos rinkoje pasiekė aukščiausią lygį nuo 8-ojo dešimtmečio, o tai kelia tam tikrą riziką, interviu britų verslo dienraščiui „The Financial Times“ pareiškė Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatihas Birolis.
Naftos pramonė
Naftos pramonė / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Pastaruosius dvejus metus krentant naftos kainoms, šalyse, kuriose naftos gavybos savikaina yra didesnė (be kita ko, JAV, Kanadoje ir Brazilijoje), gavyba mažėjo, tuo tarpu Artimieji Rytai, visų pirma Irakas ir Saudo Arabija, toliau didino gavybą.

„Artimieji Rytai yra pirmasis importo šaltinis. Kuo sparčiau augs paklausa, tuo daugiau mes, šalys vartotojos, būsime priverstos importuoti“, – pareiškė TEA vadovas.

Per kitus du dešimtmečius Artimųjų Rytų šalys tenkins tris ketvirtadalius naftos paklausos pasaulyje prieaugio, pažymėjo jis.

TEA duomenimis, šiuo metu Artimųjų Rytų šalims tenka daugiau kaip trečdalis – 34 proc. – pasaulio naftos gavybos, arba maždaug 31 mln. barelių per dieną, ir ši dalis yra didžiausia nuo 1975 metų, kuomet ji sudarė 36 procentus.

1985 metais padidėjus gavybai Šiaurės jūroje, Artimųjų Rytų šalių dalis pasaulio naftos rinkoje sumažėjo iki 19 procentų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Aukščiausios klasės kavos aparatai: ar verta į juos investuoti?
Reklama
Įspūdingi baldai šiuolaikinei svetainei: TOP 5 pasirinkimai