Ekskursija pradedama nuo pagrindinių jėgainės vartų, kuriuos viena po kitos kerta atliekų tiekėjų (iš viso KKJ jų turi apie dešimt, stambiausias – Kauno regiono atliekų tvarkymo centras) sunkiasvorės mašinos. Anksčiau jos vykdavo neasfaltuota Veterinarų gatve, dėl to pykdavo vietos gyventojai. Šiuo metu atliekos vežamos naujai jėgainės valdytojų nutiestu vidiniu keliu. Veterinarų gatve būtų naudojamasi tik avarijos atveju.
Per dieną priimama apie 40 sunkiasvorių mašinų, tačiau įmanoma priimti ir dvigubai daugiau. Jos į jėgainę atliekas veža tik darbo dienomis. Todėl per savaitgalį atliekų lygis nukrenta, darbo dienomis vėl pakyla (atvežama daugiau nei spėjama apdoroti).
Pirmiausiai sunkiasvorė mašina užvažiuoja ant svarstyklių, nuskenuojama ji ir radiacijos prietaisų. Jei būtų atrasta radioaktyvių medžiagų, automobilis turėtų apsisukti ir vykti ten, iš kur atvyko. Tačiau taip dar nė karto nenutiko. Pasak KKJ atstovų, per septynerius metus, kuriuos veikia analogiška kaunietiškai termofikacinė jėgainė Klaipėdoje, radiacijos prietaisai suveikė tik kartą.
Pravažiavusi svarstykles, sunkiasvorė mašina su atliekomis vyksta prie kuro priėmimo patalpos ir laukia, kurie įvažiavimo į ją vartai atsidarys. Virš pakeliamų vartų užsidega konkrečios sunkiasvorės mašinos registracijos numeris. Viskas vyksta pagal iš anksto suderintą grafiką.
Per dieną priima apie 800 tonų atliekų
Į jėgainę atkeliauja jau išrūšiuotos, perdirbimui netinkamos komunalinės (sudaro apie 60 proc. visų atliekų) bei nepavojingos pramoninės (apie 40 proc.) atliekos (įvairios pakuotės, baldinės plokštės, statybinės medžiagos ir kt., atkeliavusios iš gamyklų), taip pat ir vandenvalos dumblas (granuliuotas džiovintas dumblas). Per dieną KKJ priima apie 700-800 tonų atliekų, maksimalus pajėgumas – 1000 tonų.
Prasivėrus kuro priėmimo patalpos pirmiesiems vartams, sunkiasvorė mašina įvažiuoja į vidų. Dėl slėgių skirtumo dvoko kupinas oras siurbiamas iš išorės į vidų ir kartu keliauja į deginimo procesą. Kaip juokauja jėgainės darbuotojai, kartu su atliekomis deginama ir jų skleidžiama ore sklandanti smarvė.
„Pasigirsta aplinkinių gyventojų nusiskundimų, kad smirda, tačiau smarvės paprasčiausiai negali būti. Technologijos sureguliuotos taip, kad smarvė į išorę nepatenka, ji jaučiama tik kuro priėmimo patalpoje. Kartais atliekų dvokas gyventojus gali pasiekti iš už kokių 5 km veikiančios Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklos“, – patikino vienas iš ekskursiją vedusių KKJ atstovų.
Paklausti, ar ir šiandien sulaukia gyventojų skundų, KKJ darbuotojai juos, gaunamus gal kartą per mėnesį, pavadino tiesiog klausimais. Su Biruliškių bendruomene įmonė jau bendrauja betarpiškai.
Kuro priėmimo patalpoje atsiveria antrieji vartai, pro juos atvežtos atliekos keliauja į bunkerį, gebantį „sandėliuoti“ apie 5 tūkst. tonų atliekų. Jame atliekos gali užsibūti ir 3-4 paras. Išvažiuodamos tuščios sunkiasvorės mašinos vėl sveriamos, taip paaiškėja, kiek atliekų jos pristatė.
Deginimo ciklas trunka apie 6-8 valandas
Bunkeryje automatizuoti greiferiniai kranai kilnodami atliekas maišo, kad atsisijotų jos maždaug vienodos. Vėliau viskas pakliūva į katilą, kuriame atliekos džiovinamos ir deginamos 950-1000 laipsnių kaitroje. Minimali galima temperatūra deginimo metu – 850 laipsnių.
Būtent katilas, KKJ atstovų teigimu, brangiausias pirkinys visoje jėgainėje – jis atsiėjo daugiau nei 30 milijonų eurų.
Deginimo procesas trunka apie 6-8 valandas, per valandą katile apdorojama iki 38 tonų atliekų. Viskas priklauso nuo katilo apkrovos ir kuro kaloringumo – kiek kuri atlieka išskiria energijos. Kaitriausia – plastikas. Išsiskyręs garas verčiamas energija.
Po deginimo proceso lieka speciali medžiaga, vadinamasis šlakas (degimo produktas). Jis sudaro apie 25 proc. sudegintų atliekų kiekio. Šlakas nėra kenksmingas, ateityje tikimasi jį naudoti kaip statybinę medžiagą (trinkelių, plokščių ir pan. gamybai), pakeičiančią žvyrą. Mokslininkai jau atlieka tyrimus, o šiuo metu šlakas yra saugojamas sąvartyne, kur pasitarnauja kaip perklojimo medžiaga.
Apie 5 proc. po deginimo susidariusios medžiagos yra pavojingi pelenai. Jie iškeliauja (per savaitę išvežama 2 ar 3 kartus) į Klaipėdą uostą, kur laivais plukdami į vieną Norvegijos salą. Joje esančiose senose iškasenų šachtose laidojami.
KKJ atstovų teigimu, brangiausias pirkinys visoje jėgainėje – katilas, atsiėjęs daugiau nei 30 milijonų eurų.
Aplinkos taršą matuoja ir estai
Dūmai, anot KKJ technikos direktoriaus Klaudijaus Žilinsko, iš katilo keliauja į kaminą pro filtrą. Jų įdėjimo metu dalyvavo ir aplinkinių gyventojų bendruomenės nariai, kad būtų įsitikinta, jog apsauga nuo pavojingų dalelių kamine išties pasirūpinta. Dūmai visuomet yra valomi, nuolat vykdoma emisijų kontrolė – Aplinkos apsaugos departamentas gali stebėti KKJ „išmetimus“. Išsiskyrusių kenksmingų išmetamų dalelių kiekis, anot K.Žilinsko, yra ženkliai mažesnis nei leistinos normos.
„Jėgainė statyta žvelgiant į ateitį. Normos, kurios įsigalios nuo 2023 metų, – mes jau dabar jas atitinkame. Dūmas eina nuosekliai, nėra jokių apėjimų vamzdžių. Įdiegtos pažangiausios šiuo metu rinkoje dūmų valymo technologijos. Esant bet kokiam technologiniam sutrikimui ar parametrų neatitikimui, jėgainė bus stabdoma.
2018 metais savo iniciatyva viešaisiais pirkimais įsigijome paslaugas, teikiamas Aplinkos apsaugos agentūros mobilios laboratorijos ir Estijos aplinkos tyrimų laboratorijos. Dioksinus ir furanus mums tiria estai. Dvi savaites jų technika stovi Partizanų gatvėje Kaune ar S.Žukausko gatvėje Ramučiuose. Atliekami matavimai, ataskaitų forma jie pateikiami mums, o mes juos viešiname savo internetiniame puslapyje. Tiriame aplinką, tyrimą atliksime dar keletą metų. Žiūrėsime, ar tie baubai, kuriais buvo gąsdinami žmonės, pasitvirtins. Galiu patikinti, kad mes gyvename pakankamai švariomis sąlygomis. Visos mūsų emisijos realiuoju laiku kas 30 minučių matomos aplinkosaugininkams“, – tikino KKJ generalinis direktorius Ramūnas Paškauskas.
Pasak jo, viena Čekijos energetikos kompanija atliko tyrimą (kiek viename kubiniame metre yra dioksinų), kuris atskleidė, kad cigaretės dūmai ar kietojo kuro katilai, naudojami namų ūkiuose, dešimtimis kartų labiau teršia orą nei kogeneracinės jėgainės. Juk katiluose nėra jokių dūmų valymo įrenginių.
„Iš esmės į atmosferą iš jėgainės papuola tik vandens garai“, – patikino KKJ generalinis direktorius.
Įdomi detalė, kad į jėgainę atliekas atvežantys sunkvežimiai (kaip minėta, apie 40 per dieną) daugiau teršia nei pati jėgainė.
„Tikiuosi, kad artimoje ateityje atliekas mums veš elektromobiliai. Įdėsime ateityje tai į pirkimo sąlygas“, – šyptelėjo R.Paškauskas.
Gamybinį procesą valdo vos 3 operatoriai
O kas nutiktų, jei staiga visoje Lietuvoje dingtų elektra? Pasak KKJ atstovo, įsijungtų dyzelinis generatorius, kuris pasitarnautų saugiam jėgainės sustabdymui. Ji ir šiaip bus stabdoma kartą per metus mėnesiui – kad būtų atliekamas planinis patikrinimas.
Jėgainė, rodos, visuomet generuos vienokias ar kitokias pajamas: jei neina parduoti tiekiamos šilumos, parduos gaminamą elektrą, jei ir jos niekam nereiks, įmonė generuos pajamas iš atliekų priėmimo.
KKJ atstovai garantuoja, kad Kaune veikianti jėgainė – šiuo metu moderniausia pasaulyje, niekur nerastumėte geresnio ją valdančio dirbtinio intelekto. Vienu metu KKJ gamybinį procesą valdo vos trys operatoriai (5 pamainos po 3 darbuotojus, pamaina trunka 12 valandų).
Iš viso KKJ suplanuotas 36 darbuotojų darbas. Tačiau šiuo metu, nebaigus „pridavimo“ valstybinei komisijai procesų, jėgainės teritorijoje vis dar pluša apie 200 žmonių. Statybų piko metu dirbo jų ir 450.
Paklausti, ar nebuvo sunku atrasti energetikos inžinierių, KKJ atstovai patikino, kad problemų būta – tokių specialistų Lietuvoje nėra daug. Vis dėlto, žvalgytis į užsienio rinką neteko, – Kaunas yra energetikų kalvė, per metus buvo surinktas visas reikiamas kolektyvas, kuris turėjo galimybę praktiką atlikti analogiškoje „Fortum“ jėgainėje Klaipėdoje. Užtruko apmokymai ir leidimų dirbti su pavojingais įrenginiais gavimas.
Pranašesnė už Vilniaus jėgainę
Vilniuje jėgainė savo darbą turėtų pradėti šį rudenį. Nuo Kauno jėgainės ji skirsis tuo, kad priims tik komunalines atliekas. Jas apdoros vienas iš trijų katilų. Kiti du bus skirti biokurui apdoroti. Nors pagal megavatus vilnietiška jėgainė bus pajėgesnė, pagal atliekų apdorojimo kiekius – „silpnesnė“ už Kauno (Vilniuje sudegins apie 160 tūkst. tonų atliekų per metus, Kaune ir Klaipėdoje – po 250 tūkst. tonų). Atliekos į Vilniaus jėgainę bus vežamos tik iš Vilniaus ir Utenos apskrities.
2017 metų duomenimis, Europoje energijos iš atliekų atgavimo jėgainių būta apie 500. Lietuvoje tuo metu veikė vos viena jėgainė, šių metų pabaigoje veiks jau trys. Pagrindinis iššūkis – mažinti atliekų patekimą į sąvartynus. Vadovaujantis Europos Komisijos nustatytu planu, nuo 2030 metų į sąvartyną turėtų patekti ne daugiau kaip 10 proc. visų šalyje susidarančių komunalinių atliekų.
Lietuvoje kasmet susidaro apie 1 mln. 300 tūkst. tonų atliekų.
„Lietuva yra ambicingesnė. Esame nusimatę 5 proc. planą. Lietuvoje kasmet susidaro apie 1 mln. 300 tūkst. tonų atliekų. Kodėl Kauno jėgainė vadinama kogeneracine? Nes joje vienu metu gaminamos kelios energijos rūšys, taip sutaupant nemažai kuro“, – teigė R.Paškauskas.
Šalia greitkelio pastačius KKJ, sutvarkytas ir visas iki tol brūzgynais buvęs sklypas – pasodinta 100 naujų medžių, apie 900 smulkesnės augmenijos.
Tik ką pagamino pirmąją elektrą
15min primena, kad bandomuoju režimu gegužės 28 dieną pirmą kartą KKJ išbandytas „Siemens“ kompanijos 26 MW elektrinės galios generatorius per metus pagamins apie 175 GWh elektros – tiek užteks kasmet elektra aprūpinti apie 70 tūkst. namų ūkių. Elektra bus parduodama elektros biržoje.
Elektros energijos gamyba jėgainėje yra vienas paskutinių žingsnių prieš pradedant jėgainės komercinę veiklą. Ją ruošiamasi pradėti jau netrukus.
„Mes patys savo įrenginių poreikiui taip pat naudojame savo energiją“, – teigė R.Paškauskas.
Vasarį jėgainė pradėjo bandymus ir pagamino pirmąją šilumą iš atliekų, kurią padavė į Kauno miesto šildymo tiekimo sistemą. Jau atiduotos 76 GWh. Ambicija – per metus ar pusantrų imti tenkinti apie 40 proc. miesto šilumos poreikio. Vasarą pagamintos šilumos energijos užtenka „padengti“ visam Kauno miesto poreikiui. Jėgainės šiluminė gamybos galia – apie 70 MW.
Jėgainė per parą sudegins apie 800 tonų, o per metus – apie 200 tūkst. tonų komunalinių atliekų, ji taip pat degins nepavojingas pramonines atliekas bei nuotekų dumblą.
