Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Paskaičiavo, kiek kainuoja įsigyti nutolusią saulės elektrinę ir kiek ateityje ji padės sutaupyti

Pasinaudojus parama bei specialia banko paskola nutolusią saulės elektrinę galima įsigyti beveik nemokamai, o ateityje už elektrą, priklausomai nuo elektros naudojimo įpročių, mokėti iki 70 proc. mažiau be jokių kainos svyravimų. Skamba kaip fantastinis filmas? Kaip tai padaryti, kiek kainuoja įsigyti nutolusią saulės elektrinę bei kiek galima sutaupyti ją turint, pasakoja nutolusių saulės elektrinių parkus vystančios bendrovės „Evecon“ vadovas Giedrius Kvedaravičius.
Saulės energetika
Saulės energetika / 123RF.com nuotr.

Kiek kainuoja įsigyti nutolusią saulės elektrinę?

Jei, pavyzdžiui, sunaudojate 200 kWh per mėnesį, jums rekomenduojama įsigyti 2 kW nutolusios saulės elektrinės galios, kuri per metus, tikėtina, sugeneruos apie 2200 kWh elektros. Tokios nutolusios elektrinės kaina, jei 1 kW kainuoja 1250 Eur, gali būti apie 2500 Eur. Sumokėjus visą sumą iškart, elektrinė, tikėtina, atsipirks per 7 metus. Vis dėlto šiandien galimybių įsigyti nutolusią saulės elektrinę pigiau ir protingiau yra ne vienas.

„Šiuo metu valstybė teikia paramą nutolusioms saulės elektrinėms įsigyti, kuria galima padengti iki 25 proc. nutolusios saulės elektrinės sumos. Paramos dydis yra 323 Eur už vieną kilovatą, taigi įsigijant, pavyzdžiui, 2 kW elektrinę ir už ją mokant iš karto, paramos dydis bus apie 646 Eur, kas sudaro daugiau nei trečdalį visos tokio galingumo nutolusios saulės elektrinės kainos.

Vis dėlto rinkoje egzistuoja ir papildomų būdų elektrinę įsigyti dar protingiau. Bankai gana geromis sąlygomis siūlo specialų kredito produktą būtent saulės elektrinėms įsigyti. Tad gautą paramą galima naudoti kaip pradinį tokios paskolos įnašą ir tuomet kas mėnesį pasirinktą paskolos terminą mokėti įmokas bankui, kurios, renkantis, pavyzdžiui, 10 metų paskolos laikotarpį, tikėtina, bus mažesnės nei iki šiol mokėjote už elektrą. Po nepilno dešimtmečio, išsimokėjus paskolą, elektrą naudosite beveik nemokamai“, – komentuoja Giedrius Kvedaravičius, nutolusių saulės elektrinių parkus vystančios bendrovės „Evecon“ vadovas.

123RF.com nuotr./Saulės elektrinė
123RF.com nuotr./Saulės elektrinė

Pasak G.Kvedaravičiaus, svarbu nepamiršti, kad elektrinės turi ir priežiūros mokestį, kuris įprastai yra apie 5 eurai per mėnesį: „Visos bendrovės taiko skirtingą mėnesinį įkainį, tačiau kas yra dar svarbiau nei jo dydis – tai sutarties sąlygos. Sutartyje privalo būti aiškiai apibrėžta, kaip šis administracinis įkainis gali kisti, kokiais atvejais jį leidžiama kelti. Itin svarbu įsitikinti, kad bendrovė šio mokesčio nekels be rimtų priežasčių. Taip pat nemažiau svarbi detalė, ar į mokestį yra įskaičiuojamas rezervas susidėvinčiai įrangai, ypač inverterių keitimui, ar bus papildomai paprašoma už tai susimokėti. Įsipareigojimas drausti elektrinę nuo gamtinių stichijų pastaruoju metu tampa vis aktualesnis. Mūsų atveju yra aiškiai įsipareigojama, kad mokesčių keitimas bus tik pagrindžiant išlaidų padidėjimą, kėlimas bus bus nedidesnis negu 5 proc. bei į mokestį yra įskaičiuotas susidėvinčios įrangos keitimas bei draudimas nuo gamtinių stichijų „.

Kiek galima sutaupyti įsigijus nutolusią saulės elektrinę?

Norint suskaičiuoti, kiek galima sutaupyti įsigijus nutolusią saulės elektrinę, pirmiausia verta suprasti, kaip veikia gaminančių vartotojų, fizinių asmenų, elektros apskaita.

„Nutolusiame parke pagamintos elektros apskaita yra identiška kaip ir elektrinėje ant stogo. Vienintelis skirtumas, kad turint elektrinę ant stogo apie 10-20 proc. elektros suvartojama iš karto, o parko atveju visa pagaminta elektra yra pateikiama į tinklus. Jei pagaminate daugiau nei sunaudojate, elektros perteklius patiekiamas į tinklą, kur yra kaupiamas ir vėliau sugrąžinamas. Naudodami šią saugomą elektrą turite mokėti pasinaudojimo tinklais mokestį, kurį nustato ESO (Elektros skirstymo operatorius), ir šiuo metu jis yra 0,05929 Eur/kWh. Tačiau nutolusio parko atveju rekomenduojama rinktis atsiskaitymo už 1 kW mėnesinį mokestį, kuris šiuo metu yra 3,26 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad vienas kW elektros pagamins apie 1100 kWh, būtų sutaupoma net apie 40 proc. pasinaudojimo tinklais sumos.

Jeigu jei jūs per mėnesį sunaudojate apie 200 kWh elektros per mėnesį, jūsų metinė sąskaita už elektrą šiuo metu yra apie 530 Eur. Jeigu būtų įsigyjama 2 kW nutolusio parko, pasirinkus atsiskaitymo už 1 kW tarifą, metinės pasinaudojimo tinklais ir elektrinės priežiūros sąnaudos sudarytų apie 138 Eur. T. y. konkrečiu atveju sutaupytumėte apie 390 Eur metus. Arba dar kitaip skaičiuojant, gautumėte apie 21 proc. metinę grąžą investicijos sumai, atėmus valstybės paramą“, – aiškina G.Kvedaravičius.

123RF.com nuotr./Saulės energetika
123RF.com nuotr./Saulės energetika

Pasak jo, žinoma, visi atvejai yra skirtingi ir galutinis sutaupymas skiriasi nuo pasirinktos nutolusios saulės elektrinės galingumo bei suvartojimo: „Jei esate pasirinkę nepakankamai galingą elektrinę ir pradėjote sunaudoti daugiau elektros nei planavote ir jos jums nepakanka, tokiu atveju trūkstamą elektrą jums tiekia pasirinktas elektros tiekėjas pagal sutartą kainą. Svarbu žinoti, kad visada galite padidinti turimos elektrinės galingumą, jei matote, kad toks poreikis atsirado“.

Kaip gauti paramą nutolusiai saulės elektrinei ir išsirinkti bendrovę?

Nusprendus, kad norima įsigyti nutolusią saulės elektrinę ir gauti jai paramą, reikia užpildyti prašymą APVIS sistemoje, gavus patvirtinimą dėl paramos, elektrinę reikia įsigyti per 1 metus. Patirtos išlaidos kompensuojamos tuomet, kai elektrinė yra įsigyta.

„Bendrovių, statančių ir parduodančių nutolusias saulės elektrines, yra nemažai, tad išsirinkti dažnam būna sudėtinga. Vis dėlto yra keli kriterijai, kuriais vadovaujantis pavyks išsirinkti patikimiausią tiekėją. Daugiausiai dėmesio reikia kreipti į įmonės stabilumą, kiek klientų aptarnauja, kiek parkų yra įrengusi. Pavyzdžiui, „Evecon“ per tris Baltijos šalis jau įrengė daugiau negu 235 MW saulės energijos parkų. Lietuvoje plėtojama beveik 300 MW, o Baltijos šalyse – daugiau nei 1200 MW saulės parkų, didžioji dalis jų bus pastatyta ir pradės gaminti elektrą 2025 m. Tad esame vieni rinkos lyderių“, – sako įmonės vadovas G. Kvedaravičius.

Pasak jo, yra ir aspektų, į kuriuos gyventojai kreipia pernelyg daug dėmesio, nors jų reikšmės beveik nėra: „Vienas mitų yra tai, kad nutolusi saulės elektrinė vis tiek turi būti kažkur netoliese, toje pačioje ar gretimoje savivaldybėje. Tai yra visiškai nereikšmingas faktorius, nes nutolusi elektrinė gali būti bet kur Lietuvoje, tai neturi jokios įtakos“.

„Evecon“ vadovo teigimu, pasinaudoti šiuo metu teikiama parama yra stipriai rekomenduojama, nes tokios paramos nėra skiriamos konkrečiais laikotarpiais: parama siūloma neprognozuojamai, todėl neaišku, kada tokia galimybė bus kitąkart. Dėl paramos galima kreiptis iki kitų metų vasario mėnesio.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?