Specialistų teigimu, tiksliai pasakyti, kokios bus šilumos siurblio elektros energijos sąnaudos vasarą, yra labai sudėtinga, bet teoriniai skaičiavimai rodo, kad viena valanda komfortiškos temperatūros kainuoja keliasdešimt centų.
„Labai dažnas gyventojų klausimas būna, kiek jiems kainuos patalpų vėsinimas vasarą, turint šilumos siurblį oras-oras, įprastai vadinamą tiesiog kondicionieriumi. Deja, vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma, nes yra begalė parametrų, kurie gali koreguoti, kartais – net ir labai ženkliai, patiriamas momentines elektros sąnaudas, o kartu ir kainą už ją, į didesnę ar mažesnę pusę.
Tai priklauso ir nuo šilumos siurblio galios, ir nuo patalpų dydžio bei energinės klasės, oro temperatūros, ir nuo to, ar teisingai sumontuotas išorinis šilumos siurblio blokas, ir, galiausiai, nuo pačių žmonių įpročių vėsinant patalpas“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
Kainą lemia daug aplinkybių
Kiek šilumos siurblys vėsindamas orą sunaudos elektros energijos, pirmiausia priklauso nuo jo paties parametrų, iš kurių svarbiausi – galingumas, matuojamas kilovatais (kW), ir sezoninis energijos vartojimo efektyvumo koeficientas (SEER). Kuo didesnis galingumas, tuo daugiau šilumos siurbliui reikės elektros energijos, o kuo aukštesnis SEER, tuo efektyviau ir taupiau šilumos siurblys veiks.
JAV energetikos įmonė „EnergySage“ atliktais skaičiavimais, mažiausio galingumo ir mažiausios SEER klasės šilumos siurblio elektros energijos sąnaudos gali būti apie 0,86 kilovatvalandės (kWh) per valandą, o didžiausio galingumo ir žemiausios SEER klasės – 2,7 kWh per valandą.
Pasak M.Kavaliausko, atsižvelgiant į tokius skaičiavimus ir imant mažiausią šiuo metu bendrovės klientams siūlomą kainą, siekiančią 22 centus už kWh, vienos valandos patalpų oro vėsinimas gali kainuoti nuo 19 iki 59 centų, arba 4,5–14,3 eurų per parą. Jis akcentuoja, kad šie skaičiavimai yra absoliučiai teoriniai, o skirtinguose namuose net ir visiškai identiško modelio šilumos siurbliai gali sunaudoti skirtingą kiekį elektros.
„Pirmiausia, šilumos siurblys veikia ne 24 valandas per parą be pertraukų, o ciklais po keliolika minučių, po kurių išsijungia, tad realiai dirba tik kelias valandas.
Taip pat sąnaudos ir kaina priklausys ir nuo kitų aspektų: būsto energinės klasės (langų, durų sandarumo ir dydžio, į kurią pusę jie nukreipti), aplinkos temperatūros, palaikomos temperatūros patalpos viduje, patalpos ploto, išorės bloko įkaitimo ir kitų veiksnių. Dėl to ir gamintojai elektros sąnaudas nurodo tik ganėtinai plačiu intervalu, nes jos skiriasi priklausomai nuo aplinkybių“, – teigia jis.
Išlaidas didina klaidos ir įpročiai
Pašnekovas aiškina, kad elektros sąnaudas į vieną ar kitą pusę gali ženkliai pakreipti ir techninės šilumos siurblių įrengimo klaidos bei gyventojų įpročiai.
„Gana dažna klaida – netinkama vieta, kur įrengiamas išorinis šilumos siurblio blokas. Jei toje vietoje nuolat saulėta, nėra jokio šešėlio, per karščius išorinis blokas gali įkaisti iki +50 C ir daugiau, tuomet sąnaudos bus kur kas didesnės. Kita klaida – nevalomi šilumos siurblio filtrai.
Nuo jų švaros priklauso ne tik patalpų oro kokybė, bet ir elektros vartojimas. Užsikimšęs oro filtras riboja oro srautą, todėl šilumos siurblys dirba sunkiau, jam reikia daugiau energijos, be to, sutrumpėja jo tarnavimo laikas“, – sako pašnekovas.
Taip pat neretai gyventojai nustato pernelyg žemą norimą kambario temperatūrą, kas taip pat lemia ilgesnius bei dažnesnius šilumos siurblio darbo ciklus ir didesnes sąskaitas už elektrą.
„Na, ir turbūt bene dažniausias įprotis, kurio daugeliui sunku atsisakyti, yra atidaryti langai tuo pat metu, kai patalpoje veikia šilumos siurblys oras-oras. Vasarą per atidarytus langus iš lauko į vidų patenka karštas oras, keldamas temperatūrą kambariuose.
Ir jei tuo metu būna įjungtas šilumos siurblys, jis, galima sakyti, bando atvėsinti lauko orą ir natūralu, kad dirba sunkiau, ilgiau ir mažiau efektyviai. Tad jei norima atidaryti langus, tuo metu rekomenduojama išjungti šilumos siurblį, o vėl įjungti, kai langus uždarysite“, – pataria ekspertas.