Kaip rašoma pranešime spaudai, palyginti pernai, per metinių pajėgumų skirstymo procedūrą paskirstyta 5 TWh, o per visus metus išdujinta net 22,139 TWh gamtinių dujų.
Per einamuosius dujų metus (nuo 2019 m. spalio) SGD terminale priimti 49 dujovežiai, iki dujų metų pabaigos laukiama dar 21 dujovežio. Per šį laikotarpį atgabenta 2,4 mln. kub. metrų SGD arba 15,2 TWh gamtinių dujų, kai bendras Lietuvos gamtinių dujų suvartojimas per šį laikotarpį buvo 17,3 TWh – t. y. daugiau nei 87 proc. gamtinių dujų patiekta per SGD terminalą. 69 proc. SGD importuota iš Norvegijos, 18 proc. iš – JAV, 12 proc. – iš Rusijos (mažos apimties kroviniai).
„SGD terminalo veikloje akivaizdi tendencija, jog terminalo naudotojai yra labiau linkę užsakyti laisvus terminalo pajėgumus dujų metų eigoje, nei juos rezervuoti metinės pajėgumų skirstymo procedūros metu. Tokią praktiką sąlygoja žemų pasaulinių SGD kainų, kurios vyrauja jau nuo metų pradžios, ir su tuo susijusios trumpalaikių sandorių (angl. spot) rinkos dinamikos. SGD terminalas sudaro galimybes klientams lanksčiai reaguoti į aktualius rinkos pokyčius ir atitinkamai koreguoti perkrovos ir išdujinimo poreikius terminale. Tokį terminalo lankstumą labai vertina terminalo naudotojai ir lygina jį su dujų importu vamzdžiu, kuris tokio lankstumo nesuteikia“, – komentuoja dr. Arūnas Molis, KN Reguliuojamos veiklos ir SGD projekto vadovas.
Pasak A. Molio, SGD ir toliau išliks tas energijos šaltinis, kuris garantuos skaidrią kainodarą, priimtiną kainų lygį ir galimybę lanksčiai reaguoti į gamtinių dujų paklausą – duomenys rodo, jog pasaulinėje SGD rinkoje net 34 proc. sudaromų sandorių yra vienkartiniai arba pagal trumpalaikius kontraktus.
„Esant dujų pertekliui rinkoje, tiekėjams svarbu realizuoti išgautus kiekius ir plėsti rinką – tuo sėkmingai naudojasi SGD terminalo klientai Baltijos šalyse, ant svarstyklių dėdami atitinkamai vamzdžiu importuojamų dujų kaštus ir lygindami jas su SGD kainomis rinkoje, kurios pastaruoju metu yra žemesnės. Taigi, turint SGD terminalą, kaip alternatyvą vamzdžiui, Lietuvos gamtinių dujų naudotojai per metus gauna didesnę finansinę naudą, nei visos su terminalu susijusios metinės sąnaudos“, – pažymi A. Molis.
Bendras skirstomų SGD terminalo pajėgumų dydis siekia 3,75 mlrd. nm3, o tai sudaro 44 TWh per metus, taikant santykinį plėtimosi koeficientą 1:580 ir gamtinių dujų viršutinę šilumingumo vertę 11,85 kWh/nm3. Bendrovė nuolat skelbia ir atnaujina savo interneto svetainėje informaciją apie laisvus SGD terminalo pajėgumus, kuriuos galima rezervuoti ir dujų metų eigoje.
Bendrovė pajėgumus skirsto pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos bei KN generalinio direktoriaus suderintas, patvirtintas ir viešai paskelbtas Naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisykles.
