Vilniuje bus statoma kogeneracinė elektrinė, kurioje bus deginamos komunalinės atliekos ir biokuras. Europos investicinis bankas (EIB) ir „Lietuvos energija“ pirmadienį jau pasirašė susitarimą dėl 190 mln. eurų paskolos, skirtos jėgainės statyboms Vilniuje finansuoti. Žadama, kad nauja elektrinė dar labiau atpigins šilumą vilniečiams. Pradėta statyti elektrinė iškils 2018 metais.
Jos susimaišo su pavojingomis atliekomis, ir tada potencialiai jos tampa pavojingomis, – sakė K.Navickas
Baiminasi pavojingų atliekų
Tačiau vienas iš ekologų judėjimo „Atgaja“ įkūrėjų, paskirtasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas nelaiko gera idėja deginti visas sostinės atliekas ir taip gaminti energiją. Pirmadienį 15min studijoje jis teigė, kad atliekas reikia keisti kitu kuru.
„Iš to, ką mačiau – pusė atliekų ten bus nedegi frakcija, tad jas reikia išimti. Jos susimaišo su pavojingomis atliekomis, ir tada potencialiai jos tampa pavojingomis“, – dėstė paskirtasis ministras.
Pasak jo, atliekos – ne pats švariausias kuras, „o tos gamyklos statomos tik iš bėdos, kad būtų sprendžiama atliekų deginimo problema“.
Tačiau „Lietuvos energija“ teigia, kad jėgainės technologinis pranašumas užtikrins atliekų tvarkymą ekologišku būdu.
„Efektyviai gaminant elektros energiją bei šilumą į atmosferą bus išmetama gerokai mažiau CO2, palyginti su iškastinį kurą naudojančiomis jėgainėmis“, – skelbiama „Lietuvos energijos“ pranešime.
Beje, Žaliųjų ir valstiečių sąjungos nariai prieš patekdami į Seimą yra protestavę prieš tokios gamyklos atsiradimą Vilniuje. Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis, antradienį Seimui pristatydamas Vyriausybės programą, teigė, kad prie atliekų deginimo klausimo būtinai grįš. „Žiūrėsime, ar ekonomiškai tai pagrįsta“, – teigė S.Skvernelis.
Galima deginti ir kelmus
„Dėl atliekų kiekio mes turime abejonių, bet šiandien aš neturiu skaičių, argumentų. Todėl galiu vadovautis tik emocija, o tai nėra labai gerai. Bet jei pavyktų tuos kiekius turėti mažesnius (elektrinėse, – aut. past), tai yra kitos kuro rūšys, tie visi įrenginiai puikiausiai veiks, aš čia nematau problemų“, – sakė paskirtasis ministras.
Priminus, kad kitos kuro rūšys gali būti brangesnės už atliekas, K.Navickas teigė, kad ir gamyklos įrenginiai brangūs.
„Jeigu mes deginame atliekas, o jos traktuojamos prie pavojingų išmetimų, tai visi filtrai, aptarnavimas gerokai brangesni. Kitas dalykas – galimas poveikis aplinkai su didesne rizika. Ir kai šiuos dalykus sudedi, biokuras jau neatrodys toks brangus. Kita vertus, biokuro kainos svyruoja su naftos kaina. Turime nesutvarkytų medžio ruošos atliekų, ypatingai miškuose“, – sakė jis.
Priminus, kad jau susitarta dėl ES paramos atliekų deginimo gamyklai, K.Navickas sakė, kad paramą tikrins Europos Komisijos pareigūnai. „Jie ypatingai kreipia dėmesį į atliekų kiekį“, – sakė paskirtasis aplinkos ministras.
„Lietuvos energija“ – rami
„Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis sako teigiamai vertinantis naujojo ministro poziciją.
„Teigiamai vertiname aplinkos ministro Kęstučio Navicko norą nuodugniai įsigilinti į kogeneracinių jėgainių projektus, jų teikiamą naudą, atsižvelgiant į Lietuvos prisiimtus tikslus aplinkosaugos srityje“, – teigiama 15min atsiųstame komentare.
Pasak jo, statomos jėgainės bus moderniausios Europoje. „Jose sumontuoti šiuolaikiški dūmų valymo ir kiti technologiniai įrenginiai, užtikrins, kad nebus jokio neigiamo poveikio nei žmonių sveikatai, nei aplinkai. Tokios modernios, aplinkai bei žmonėms nekenksmingos jėgainės veikia daugelyje Europos sostinių“, – teigiama komentare.
N.Rasburskis informavo, kad po atliktos analizės Vilniaus regione degintinų atliekų kiekis buvo sumažintas nuo 250 tūkst. tonų iki 160 tūkst. tonų per metus. Analogiškai procesas vyko ir Kauno regione – degintinų atliekų kiekis buvos sumažintas nuo 300 tūkst. iki 200 tūkst. tonų per metus.
„Net labiausiai pažengusių Europos valstybių praktika rodo, kad be atliekų deginimo būtų gan sunkiai pasiekti tokie teigiami atliekų tvarkymo rezultatai, kokius yra pasiekusios tokios valstybės kaip Danija, Švedija ir kt. Pvz., Švedijoje pusė atliekų yra sudeginamos, pusė perdirbamos arba kompostuojamos. Danijoje, Estijoje – daugiau nei pusė atliekų sudeginamos“, – palygino projektų tarnybos vadovas.
