Gruodžio 26 – sausio 1 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 64 proc. nuo 179,1 iki 64,6 Eur / MWh.
„Įprasta, kad tarp Kalėdų ir Naujųjų metų elektros suvartojimas sumažėja, tačiau paskutinę 2022 metų savaitę vartojome net 12 proc. mažiau nei savaitę prieš tai. Prie neįprastai mažo elektros suvartojimo prisideda atostogaujantys gyventojai ir įmonės. O pastaruoju metu augusi temperatūra sekmadienį dalyje Lietuvos siekė net keliolika laipsnių šilumos, todėl praėjusią savaitę mažėjo šildymo poreikis. Panašios tendencijos vyravo visoje Europoje ir sutapo su itin aukšta vėjo elektros gamyba.
Pavyzdžiui, Lietuvoje vėjo jėgainės generavo daugiausiai elektros energijos šiais metais – 59 GWh per savaitę. Didelis vėjo energijos kiekis ir mažas elektros poreikis lėmė, kad gruodžio 31 ir sausio 1 dienomis kelioms valandoms fiksuotos neigiamos elektros kainos Lietuvoje ir kitose Šiaurės Europos šalyse. Vokietijoje paskutinę 2022 metų dieną buvo tik viena valanda, kai elektros kaina buvo didesnė už 0 Eur / MWh“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 12 proc., palyginti su ankstesne savaite: nuo 245 GWh iki 216 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 42 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 90 GWh elektros energijos – trečdaliu daugiu, nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 67 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo jėgainių gamyba išaugo daugiau nei dvigubai nuo 26 GWh iki 59 GWh. Šiluminės jėgainės gamino trečdaliu mažiau nei savaitę prieš tai, jų gamyba sumažėjo nuo 23 GWh iki 16 GWh, o hidro elektrinės generavo panašiai – apie 14 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 18 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 66 proc., hidroelektrinės – 15 proc., o kitos elektrinės iki 1 procento.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 66 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 15 proc., nuo 209 GWh iki 178 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 62 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 18 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 20 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 63 proc., nuo 16 GWh iki 26 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 49 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros, o 51 proc. eksportuotas į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 22 proc. Lenkijos kryptimi ir 44 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 94 proc. Lietuvos kryptimi.
