Birželio 18 dieną – įpusėjus paskutinei antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo dienai, Energetikos ministerija nusprendė pasigailėti tiekėjo dar nepasirinkusių vartotojų ir suteikti jiems paskutinį šansą. Terminas pratęstas dar savaite, iki birželio 26 dienos.
Tačiau daugiau laiko gavę vartotojai susidūrė su dilema – šią savaitę visos įmonės smarkiai pakėlė fiksuotų planų kainas. Kaip rodo antradienio Lietuvos energetikos agentūros analizė, prognozuojamos mėnesio sąskaitos, pasirinkus iki 2 metų fiksuotus planus, brangimas šią savaitę siekė nuo kelių iki 14-os eurų.
-
Paskutinės minutės staigmena: ministerija pratęsė elektros tiekėjo pasirinkimą dar savaitei
-
ESO prognozė: tiekėjo nepasirinkusiems II etapo vartotojams elektros tarifas liepai bus 39 ct/kWh
-
Pasiūlytų elektros kainų negavęs klientas pyksta ant „Ignitis“, šie teigia neapsižiūrėję
-
Savaitei pratęsus elektros tiekėjo pasirinkimą, kainas padidino visos įmonės
Nuo antradienio kai kurių tiekėjų kainos dar padidėjo.
Dalis pasiūlymų susilygino su garantinio tiekimo kainomis?
Energetikos ministerija terminą pratęsė siekdama, kad kuo mažiau vartotojų patektų į garantinį tiekimą – būtent ten atsidurs antrojo etapo vartotojai, iki birželio 26 dienos nespėjusieji pasirinkti tiekėjo. Garantinį tiekimą pusmetį įsipareigoja užtikrinti „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), tačiau įmonė pabrėžia, kad ši paslauga ne tik laikina, bet ir gali žymiai padidinti elektros kainą.
Garantinio tiekimo atveju, galutinę kainą vartotojams liepą sudarys birželio elektros kaina biržoje ir prie jos pridedamas 25 proc. antkainis. ESO ekspertai prognozuoja, kad garantinio tiekimo kaina nuo liepos 1 d. gali siekti 39 ct/kWh. Po valstybės taikomos kompensacijos, kuri padengs iki 9 ct/kWh, kaina gali būti 30 ct/kWh.
Tačiau panagrinėjus naujausias nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų fiksuotų planų kainas matyti, kad šiuo metu rinktis reikia itin atidžiai. Kai kurių įmonių pasiūlymai jau viršija ir prognozuojamo garantinio tiekimo kainą. Dar praėjusių savaitę visų tiekėjų planai, fiksuoti iki 2 metų laikotarpio, kainavo panašiai – apie 30 centų už kilovatvalandę, o šiandien dalis pakilę jau iki 39–40 centų.
Pavyzdžiui, 150 kilovatvalandžių per mėnesį elektros suvartojančiam klientui „Perlas energija“ siūlo 6 mėnesių vienos laiko zonos fiksuotą planą, kurio kaina už kilovatvalandę siekia 40 centų, kai prognozuojama garantinio tiekimo kaina – 39 centai. Dar antradienį LEA apžvalgoje šio plano kaina buvo 33 centai už kilovatvalandę.
„Ignitis“ 18 mėnesių fiksuoto vienos laiko zonos plano tarifas siekia 34 centus už kilovatvalandę, 12 mėnesių – beveik 37 centus.
„Enefit“ 24 mėnesių fiksuotas vienos laiko zonos planas kainuoja beveik 39 centus, tačiau užfiksavus net 6 metams galima gauti kur kas palankesnį pasiūlymą – 29 centus už kilovatvalandę. Tiesa, panorus anksčiau laiko nutraukti šį ilgalaikį planą, reikėtų grąžinti rezervacijos mokestį.
Tuo tarpu „Elektrum“ 12 mėnesių fiksuotas vieno laiko zonos planas kainuoja 34 centus už kilovatvalandę, 24 mėnesių – 32 centus, o trejų metų – 30,4 centus.
Kodėl kainos taip smarkiai kilo?
„Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna 15min tvirtino, kad visų tiekėjų siūlomos kainos kyla dėl tos pačios priežasties – tarptautinėse rinkose brangsta ateities elektros sandoriai.
„Perlas energija“ vadovas Vilius Juraitis priduria, kad taip nutiko dėl Rusijos veiksmų, dar labiau pabranginusių dujas.
„Elektros kainai didžiausią įtaką daro dujų kaina, mat elektra gaminama naudojant dujas, o pastarųjų kaina šią savaitę itin augo. Dujų kaina šiuo metu yra pakilusi nuo apie 83 Eur/MWh birželio 13 dieną iki maždaug 130 Eur/MWh birželio 22 dieną“, – 15min aiškino V.Juraitis.
Pasak jo, dujų brangimą lėmė Rusijos sprendimas 40 proc. apriboti dujų tiekimo kiekį „Nord Stream 1“ dujotiekiu, lyginant su iki šiol buvusiu kiekiu.
Tuo tarpu V.Koryzna papildo, kad prie kainų augimo prisidėjo ir Suomijoje laiku neatidarytas „Olkiluoto“ atominės elektrinės 3 blokas, o „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga mini ir sausų orų prognozę, taip pat turinčią įtakos kainoms ateityje, nes tai reiškia mažesnę energijos gamybą iš vandens.
„Mes, elektros tiekėjai, kainas prognozuojame pagal daugelį veiksnių, kitaip tariant, parduodame ateitį, tad atidžiai sekame įvykius elektros biržoje ir reaguojame į juos. Kainoms biržoje mažėjant, tai taip pat atsispindi mūsų planuose, ir atvirkščiai. Papildomai elektros tiekėjai koregavo kainas pagal pasikeitusius reguliuojamus ESO tarifus, kurie įsigalioja nuo šių metų liepos“, – 15min teigė M.Giga.
Panašias priežastis nurodė ir „Ignitis grupės“ viešųjų ryšių vadovas Artūras Ketlerius, 15min komentavęs, kad „Ignitis“ kainų pokyčius šią savaitę lemia patiriamos sąnaudos bei prognozuojamos elektros energijos kainos.
„Kadangi elektros energijos kainas šią savaitę didino visi nepriklausomi tiekėjai, galima daryti prielaidą, jog visi įžvelgia kainų augimo tendencijas bent artimiausioje ateityje. Kaip keisis mūsų kainodara kitomis savaitėmis – šiuo metu neprognozuojame“, – teigė A.Ketlerius.
Mano, kad kainos toliau augs
„Enefit“ vadovo nuomone, elektros kainos išlaikys tendenciją augti ir toliau.
„Atsižvelgiant į ankstesnių metų duomenis, kainos biržoje vasarą auga dėl mažesnės energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių – vėjo ir hidroelektrinių. Sinoptikai prognozuoja, kad liepos mėnuo bus karštas, o tai lems dar didesnį elektros poreikį ir dar labiau išaugusį šiluminių elektrinių darbą. Augimas išliks ir pereinant į rudens – žiemos sezoną. Dėl šildymo sezono pradžios, gamtinių dujų ir kitų žaliavų paklausos, šiuo metu galime pasiekti absoliutų kainų biržoje rekordą“, – prognozavo V.Koryzna.
Jis neatmeta galimybės, kad gyventojai, turintys su biržos kaina susietus planus, taip pat ir tie, kuriems buvo priskirtas garantinis tiekimas, tam tikromis valandomis už elektrą gali mokėti iki 1 euro už kilovatvalandę.
Kad antra metų pusė ir pirmas 2023 m. ketvirtis bus labai brangus mano ir M.Giga, tvirtinantis, kad šiuo metu matoma labai daug neaiškumo ir žymiai išaugusios rizikos.
„Mūsų žinia viena – tuos elektros vartotojus, kurie nepasirinko tiekėjo, raginame tai padaryti nedelsiant, nes matome, kad kainos tikrai auga. Tad tie, kas nesuskubs, arba mokės daugiau už garantinį tiekimą, arba vėliau rašysis elektros tiekimo sutartis gerokai didesnėmis kainomis“, – mano M.Giga.
Visgi elektros tiekėjai nesiryžta prognozuoti, kaip keisis jų pačių siūlomi tarifai.
„Tolimesnę elektros kainą prognozuoti sunku arba net beveik neįmanoma, nes šiuo metu gyvename sudėtingais laikais, vyksta karas, kuris keičia daug faktorių, darančių įtaką elektros kainai“, – paklaustas, ar elektros tarifai brangs ir toliau, atsakė V.Juraitis.
Dalis dirbs ilgąjį savaitgalį
ESO ketvirtadienio duomenimis, 83,8 proc., arba 620 tūkst., antrojo etapo vartotojų jau priėmė sprendimą ir pasirašė sutartį su nepriklausomu energijos tiekėju.
Kasdien tiekėjus toliau renkasi tūkstančiai šalies gyventojų, tačiau įmonės pastebi, kad šią savaitę tokio vartotojų antplūdžio, kaip praėjusią, nebėra.
„Sutarčių pasirašymo tempas lyginant šią savaitę su praeita, ryškiai sumažėjo, taip pat jaučiamas ir užklausų skambučių centrams intensyvumo lėtėjimas. Vis dėlto, jei lyginame vakar ir užvakar dienos sutarčių kiekį su pirmadienio, jaučiame šiokį tokį užklausų padidėjimą, bet bendrai žmonės sutartis pasirašinėja gana vangiai“, – situaciją apibūdino „Perlas energija“ vadovas V.Juraitis.
A.Ketlerius antrino, kad nors „Ignityje“ gyventojų srautai ir didesni negu įprastai, palyginti su praėjusia savaite, jaučiamas mažesnis gyventojų antplūdis.
O V.Koryzna lygino, kad praėjusi savaitė buvo rekordinė kalbant apie gyventojų susidomėjimą, o šią savaitę srautas nukrito iki metų pradžios lygio.
„Nors vis dar turime penktadalį gyventojų, kurie nespėjo pasirinkti tiekėjo arba to daryti neketina. Verta paminėti, kad pastebime didesnį gyventojų susidomėjimą III liberalizacijos banga, mat kylant kainoms (žiemą jos bus aukštesnės nei dabar) gyventojai, pasirašę ilgalaikes kainos fiksavimo sutartis, sutaupo“, – sakė V.Koryzna.
Po pikinės praėjusios savaitės, kai užklausų skaičius visais kanalais buvo išaugęs daugiau nei kelis kartus, atoslūgį jaučia ir „Elektrum Lietuva“. Visgi gyventojų susidomėjimas išlieka, tad elektros tiekėjai žada dirbti ir ilgąjį savaitgalį.
„Tam koreguojame darbo valandas, planuojame, kad visi mūsų klientų aptarnavimo centrai dirbs ilgąjį savaitgalį. Telefonu taip pat konsultuosime, specialistai dirbs budėjimo režimu ir prižiūrės interneto sistemų darbą, kad gyventojai galėtų sklandžiai sudaryti sutartis savitarnoje“, – teigė M.Giga.
Tuo tarpu „Ignitis“ klientų aptarnavimo telefonas šventinį savaitgalį dirbs įprastai, o klientų aptarnavimo centrai nedirbs, tačiau norintieji sutartis sudaryti gyvai, gali tai padaryti Lietuvos pašto skyriuose.
Antrajam elektros rinkos liberalizavimo etapui priskiriama daugiau kaip 740 tūkst. namų ūkių, per metus suvartojančių nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. kilovatvalandžių elektros.
Iš antrame etape esančių vartotojų tiekėjo dar nepasirinko 120 tūkst. Per pirmas tris šios savaitės dienas iš viso nepriklausomą tiekėją pasirinko 27 tūkst. gyventojų, iš jų 15 tūkst. buvo į antrąjį etapą patenkantys vartotojai.
