Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Paskutinės energetinės priklausomybės dienos – Baltijos jūroje jau paklota 150 kilometrų elektros kabelio į Švediją

Baltijos jūros dugne paklota jau per 150 kilometrų elektros kabelio į Švediją „Nordbalt“. Spartūs statybos darbai antradienį buvo švenčiami Klaipėdoje – su džiazu ir šampanu Kuršių mariose Lietuvos ir vietos valdžia džiaugėsi greitu tilto į energetinę nepriklausomybę tiesimu.
Naras Kuršių mariose
Po oficialių kalbų į Kuršių marių dugną, nešini kapsule su laišku ateities kartoms, leidosi narai. / Jurgitos Lapienytės nuotr.

„Mes tai darome su užsidegimu, neskaičiuodami laiko. Tikime, kad šitas kabelis atvers naują istorijos puslapį Lietuvos energijoje. Tikiu, kad šį istorijos puslapį skaitysime didžiuodamiesi. Tiek mes, tiek ateities kartos“, – sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas,.

Jurgitos Lapienytės nuotr./Ceremonijos akimirkos
Jurgitos Lapienytės nuotr./Daivis Virbickas, „Litgrid“ generalinis direktorius.

Antradienį Kuršių mariose narai palaidojo simbolinę kapsulę su laišku ateities kartoms. Jau yra nutiesta 150 kilometrų (iš 400 kilometrų) „Norbalt“ elektros kabelio jūroje. Pusiaukelę Lietuvos valdantieji ir elektros jungties statytojai Kuršių mariose laistė šampanu ir vynu, simbolinės kapsulės panardinimą palydėjo džiazo muzika ir ovacijos.

Darbus sustabdė Rusijos kariniai laivai

„Lietuva 2015 metų pabaigoje kartu su Latvija ir Estija nebus kažkokia išskirtinė energetinė sala. Norėčiau padėkoti pirmiausia tiems, kas tą idėją sugalvojo. Ačiū visiems už tai, kad mes šitą planą turime, sėkmingai įgyvendiname ir turime garbingus kaimynus iš Švedijos, su kuriais galime pasidžiaugti. Tai bus Lietuvos istorinis įvykis ir mūsų dviejų šalių bendradarbiavimo tolesnis aspektas“, – kalbėjo premjeras Algirdas Butkevičius.

Aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelio klojimo darbai tęsis iki rudens, o vėliau rangovų kompanijos ABB inžinieriai darys pertrauką iki kitų metų pavasario, kai Baltijos jūra mažiau banguos.

Nuo kabelio klojimo trasos laivas „Topaz Installer“ buvo priverstas nukrypti ir gegužę, kai Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje pasirodę Rusijos kariniai laivai įsakė laivui pasitraukti apie 20 jūrmylių į šoną.

Birželio 14-15 dienomis dėl smarkiai pablogėjusių oro sąlygų Baltijos jūroje kabelį klojantis laivas pirmą kartą buvo priverstas prisišvartuoti Klaipėdos uoste.

Nuo kabelio klojimo trasos laivas „Topaz Installer“ buvo priverstas nukrypti ir gegužę, kai Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje pasirodę Rusijos kariniai laivai įsakė laivui pasitraukti apie 20 jūrmylių į šoną.

Antradienį Nybro ir Klaipėdos transformatorių pastotėse pradėti statyti 300 kV įtampos nuolatinės srovės keitikliai, kurių funkcija – keisti nuolatinę elektros srovę į kintamąją ir atvirkščiai.

Tuo pačiu metu yra vykdoma ir trečia darbų dalis – Švedijoje klojamas 40, o Lietuvoje – 13 kilometrų požeminis aukštos įtampos kabelis. Klaipėdos rajone ties Kiškėnų kaimu kabelio trasa kerta žmonių gyvenamąją teritoriją. Planuojama, kad klojimo darbai šioje vietoje bus baigti šią savaitę.

Toliau požeminis kabelis keliaus per dirbamus laukus, komercinės paskirties teritorijas ir pietinę uostamiesčio dalį, kur sutelkti pramoniniai ir laivybos objektai. Kuršių mariu dugnu kabelis bus pratrauktas rugpjūčio viduryje.

„Nutiesus šį kabelį, sustiprės mūsų sistemos saugumas, patikimumas, tai reiškia Klaipėdos regiono ekonominio patrauklumo padidėjimą. Šitas regionas bus ženkliai sustiprintas energetiškai. Tai labai svarbu ir tolesnei regiono plėtrai“, – sakė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

Klaipėda – energetinės nepriklausomybės centras

Pasidžiaugti „Norbalt“ statybomis į marias kartu vyko ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Pasak jo, Klaipėda Lietuvos energetinio saugumo, nepriklausomybės strategijoje vaidina labai svarbu vaidmenį – Klaipėdoje ruošiamasi SGD terminalo atvykimui, uoste prasideda ir „Nordbalt“ jungtis.

„Po Antrojo pasaulinio karo girdėjome istorijų, kai lietuviai į Švediją plaukdavo kaip į vilties krantą, bėgdami nuo terorizmo, bandydami įveikti geležinę uždangą. Dabar jau kalbame apie jungtį su ta pačia vilties šalimi, bet kitame kontekste. Tai energetikos tiltas.

Jurgitos Lapienytės nuotr./Ceremonijos akimirkos
Jurgitos Lapienytės nuotr./Ceremonijos akimirkos

Tai yra gerokai daugiau – tai tam tikra vilties jungtis. Vilties, kad šitas tiltas taps dar vienu tiltu, kuris priartins Lietuvą prie europinės infrastruktūros. Mes tolstame nuo tos praeities, kuri šiandien įgauna visiškai naujas grimasas. Tai yra neišvengiamybė, tai yra būtinybė. Didžiuojuosi, kad Klaipėda tampa ašimi, kalbant apie strateginius nepriklausomybės siekius. Neabejoju, kad Klaipėda liks Lietuvos strateginės energetinės nepriklausomybės simboliu“, – džiaugėsi V.Grubliauskas.

Po oficialių kalbų į Kuršių marių dugną, nešini kapsule su laišku ateities kartoms, leidosi narai. Vandenyje jie užtruko apie penkias minutes. Nors jų nusileidimas buvo filmuojamas, dėl drumzlino Kuršių marių vandens įžiūrėti ką nors buvo sunku, matėsi tik juodi narų siluetai ir žybčiojo sidabro spalvos vyno butelio dydžio simbolinė kapsulė.

Aukštos įtampos kabelis bus paslepiamas jūros dugne, taip bus užtikrintas saugus atstumas tarp kabelio ir jūros gyvūnų.

Žuvys kabelio nė nepastebės

Jūroje kabelio klojimo darbai vyksta greičiau nei sausumoje – čia nereikia pirkti žemės servitutų, ieškoti įmantrių kelių, kaip apeiti įvairią sausumoje esančių vamzdžių ir laidų infrastruktūrą.

Patiesus kabelį, jo sujungimus sutvirtins specialios movos. Be to, kabelis bus įgilinamas – paslepiamas maždaug metrą po žeme. Projekto rangovo įmonės „ABB High Voltage Cables“ vykdantysis direktorius Alexanderis Kara 15min.lt pasakojo, kad dėl to jūros gyvūnams negrės joks pavojus.

„Aukštos įtampos kabelis bus paslepiamas jūros dugne, taip bus užtikrintas saugus atstumas tarp kabelio ir jūros gyvūnų“, – sakė A.Kara.

Jurgitos Lapienytės nuotr./Ceremonijos akimirkos
„ABB High Voltage Cables“ nuotr./„ABB High Voltage Cables“ vykdantysis direktorius Alexanderis Kara.

Pasak jo, nors ir klojamas greičiau, jūrinis kabelis yra sudėtingesnis, reikalauja daugiau inžinerinių darbų ir įrangos.

„Jūros sūrumas yra ne pagrindinis iššūkis, bet vandens gylis ir sąlygos jūros dugne yra labai svarbios“, – pasakojo jis.

Giliausiai „Nordbalt“ kabelis yra 125 metrų gylyje. Jeigu kabelis yra didesniame nei 1000 metrų gylyje, klojimo darbai yra labai sudėtingi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos