Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Paslaptinga rusiškos ir baltarusiškos elektros importuotoja užminė naujų mįslių

Teisę importuoti elektrą iš Kaliningrado ir Baltarusijos į Lietuvą gavusi Latvijos įmonė „Spectrum Baltic“ sukėlė gandų ir nuostabos reakciją energetikų tarpe. Paaiškėjus, kad Latvija žada prekiauti Astravo atominės elektrinės gaminama energija, Lietuvoje licenciją elektros importui gavo niekam negirdėta įmonė su vienu darbuotoju. Importo monopolį turinti „Inter Rao“ stebisi naujoko įžūlumu, o kiti svarsto, kad už latvių įmonės slepiasi apsukrūs elektros prekiautojai.
Astravo atominė elektrinė
Astravo atominė elektrinė / Ernesto Naprio / 15min nuotr.

Pasigirdo kalbų, kad tai statytinė įmonė, už kurios slepiasi gerai elektros importo schemas Baltijos šalyse žinantys specialistai.

Nustebo ir rusiškos elektros importo monopolį turintys „Inter Rao“, kurie neigia kažkaip susiję su naujoku. Yra manančių, kad formaliai iš Kaliningrado elektrą pirksianti įmonė gali pritaikyti schemą, kuri leis parduoti Astravo elektrą Lietuvoje.

Paslaptinga latvių bendrovė žada viską atskleisti tik rugsėjo pabaigoje.

Atitiko visus reikalavimus

Latvijos elektros tiekėja SIA „Spectrum Baltic“ gavo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) leidimą importuoti elektros energiją iš Kaliningrado srities bei Baltarusijos. Tiesa, iki šiol įmonė nėra prekiavusi elektra. Oficialiai skelbiama, kad ji nuomoja automobilius.

„Spectrum Baltic“ pateikė VERT preliminarią neįpareigojančią elektros pirkimo–pardavimo sutartį, pasirašytą su Baltijos atomine elektrine Kaliningrade („Baltiyskaya AES“), kurios statyba yra sustabdyta nuo 2013 m. Sutartis su elektros pardavėju reikalinga norint gauti leidimą.

Planuota statyti Baltijos atominė elektrinė turi licenciją tiekti elektrą, nors pati jos negamina. Lietuvoje svarstoma, kad "Spectrum Baltic" turi planą, kaip prekiauti Astravo atominės elektrinės elektra įtraukiant į tai ir Kaliningradą.

Teigiama, kad „Spectrum Baltic“ pateikė Lietuvoje visus numatytus dokumentus, kurie reikalingi leidimui gauti, ir dokumentai atitinka Leidimų išdavimo taisyklių reikalavimus.

Eglės Digrytės nuotr./Baltijos atominės elektrinės statyba
Eglės Digrytės nuotr./Baltijos atominės elektrinės statyba

Elektra dar neprekiavo

Latvijos registro duomenys rodo, kad „Spectrum Baltic“ yra įregistruota 2015 metais Rygoje. Bendrovėje, kaip rodo oficialūs duomenys, yra tik vienas darbuotojas, o vienintelė akcininkė – Latvijos pilietė Elvira Šaripova. Apie ją taip pat informacijos beveik nėra, o pati bendrovė nėra žinoma Lietuvos elektros tiekėjams.

Tiesa, kai kurie jų neoficialiai teigė girdėję, kad šią įmonę yra įkūrę buvę Latvijos elektros energijos sistemos operatoriaus darbuotojai, tačiau to įrodymų nepavyko gauti.

15min kreipėsi ir į pačią „Spectrum Baltic“. Bendrovės atstovė Paula Hvesko tik informavo, kad „valdybos nariai dabar yra komandiruotėje“, o oficialus pranešimas bus išplatintas rugsėjo pabaigoje.

Seimo narys Dainius Kreivys dėl "Spectrum Baltic" antradienį kreipėsi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos pirmininką Alminą Mačiulį, prašydamas atlikti bendrovės patikrą, nustatant šios įmonės savininkus, jų sąsajas su Rusijos ar Baltarusijos energetikos įmonėmis ir atitikimą nacionalinio saugumo reikalavimams.

Parlamentaras mano, kad jos atveju numatoma pasinaudoti apsikeitimo sandoriais (swap) tarp Rusijos ir Baltarusijos, ir iš tiesų Astravo elektra virs "rusiška".

Kėsinasi į „Inter Rao“ daržą?

Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos ekspertas Rytas Staselis atkreipė dėmesį, kad rusiškos elektros importo rinkoje didžiausią vaidmenį atliko „Inter Rao“, todėl Latvijos kompanijos sprendimas importuoti elektrą iš Kaliningrado bei Baltarusijos, kur karaliauja „Rosatom“, gali būti vertinamas kaip akibrokštas. O gal tai tarpusavyje susijusios įmonės?

Inter Rao Lietuva biuras
Inter Rao Lietuva biuras

„Inter Rao“ ir patys gali užsiimti elektros importu iš Baltarusijos, tad sunku pasakyti, kokioje čia schemoje dalyvauja ta niekam nežinoma Latvijos bendrovė“, – sakė R.Staselis.

„Inter Rao Lietuva“ atstovas Juozas Ruzgys 15min patvirtino, kad bendrovė turi išskirtines teises į rusiškos elektros importą.

„Pagal Rusijoje galiojančius teisės aktus, išskirtinę teisę elektros energijos eksportui ir importui per Rusijos Federacijos sieną turi PJSC „Inter RAO“ ir, kiek mums žinoma, šios tvarkos keisti nenumatoma. Tad šioje srityje niekas neturėtų keistis“, – teigė jis.

Turinčių teisę importuoti – dešimtys

Kiek kitaip yra su baltarusiška elektra. Išskirtinių teisių čia niekas neturi, ir kompanijos šiuo metu gali importuoti energiją iš kaimyninės valstybės.

VERT viešai skelbia įmonių, kurios turi licencijas importuoti baltarusišką elektrą, sąrašą. Joje – 21 įmonė, tad išskirtinių teisių čia niekam nesuteikta. Pavyzdžiui, tokią teisę turi ir valstybei priklausanti „Lietuvos energijos gamyba“, ir nepriklausomi tiekėjai „Energijos kodas“. Susipažinti su sąrašu galima čia.

Be to, į šį verslą vis drąsiau koją kelia ir Ukrainos įmonės. Ukrainoje pradėjo veikti didmeninės elektros prekybos birža, šalis taip pat pradėjo importuoti elektrą iš Baltarusijos, ir ją greičiausiai importuos pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei.

„Inter Rao Lietuva“ elektrą iš Baltarusijos importuoja esant palankioms kainoms ir poreikiui. „Tačiau ši elektra sudaro nedidelę dalį viso importuojamo elektros kiekio, apie kuriuos viešai skelbiama bendrovės finansinėse ketvirtinėse ataskaitose“, – sakė J.Ruzgys.

2018 metais bendrovė skelbia importavusi 783 GWh iš viso įmonių grupės suprekiauto 6235 GWh kiekio, o 2019 m. I ketvirtį – tik 60 GWh iš 2135 Gwh.

Importuotojai teigia, kad panaikinus elektros jungčių pralaidumus komercinei prekybai su Baltarusija, importas iš šios šalies nevyks.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?